VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

03 13. Bankų pelnas – kaip prieš krizę (2)

2011 metų ir IV-jo ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo

ir pinigų kiekio kaitos šalies ekonomikoje apžvalga

Vladas Trukšinas

Žinant, kad bent gautos indėlių lėšų kompensacijos (o tai vien tik gruodžio mėn. – apie 3,2 mlrd. Lt) vėl grįš į finansinį sektorių grynųjų pinigų ar indėlių kituose, dar veikiančiuose bankuose, pavidaluose.

Bet bankrutavusio banko suteiktų paskolų ,,nusavinimas“ ar kitoks dovanojimas ir neapskaitymas pinigų statistikoje turėtų būti neįmanomas. Nes jų neapskaitymas likusių bankų pinigų statistikoje iškreipia ir vidaus kredito rodiklius, ir šalies ekonomikos prasiskolinimo rodiklius.

Ir, atrodo, visiškai be ekonominės prasmės yra vykdomas vidaus kredito rodiklių koregavimas, taikant ,,sandorių-nesandorių“ metodus. Ir tik skolinimas valdžiai (ir jos priklausomumas nuo bankų lėšų teikimo) nemažėja. Per praėjusius metus vidaus kreditas valdžiai padidintas 17 proc., iki 6,7 mlrd. Lt

Deja, kalbėjimui net ir apie ,,bendrą indėlių ūgtelėjimą metų pabaigoje kaip įprastą reiškinį“, net ir visiškai ,,eliminavus“ buvusį banką „Snoras“ (pasielgus taip, kaip kad „Snoro“ niekada ir nebuvo), jokių duomenų ir kitokių pagrindų nėra. Nors ir labai norisi pasakyti, kad ,,...net ir po AB banko „Snoras“ veiklos sustabdymo“, ,,...yra aiškus visuomenės supratimas, kad rizikos suvaldytos.“

Bankų suteiktų paskolų gražinimas turėtų didinti bankų kredito išteklius bei mažinti jų panaudojimo laipsnį. Deja, tokių ,,reiškinių“ nesimato.

Stebina reikšmingas bankų kredito išteklių mažėjimas gruodžio mėn. – net beveik -5,5 mlrd. Lt, arba -6,3 proc. Jau beveik ,,įprasta“ visas reikšmingas pinigų kiekių rodiklių kaitas gruodžio mėn. „aiškinti“ Snoro ,,eliminavimu“. Bet ar galima tuo („Snoru“) įtikinamai „paaiškinti“ reikšmingą (-3,6 mlrd. Lt) išorės lėšų ir jų tarpe – užsienio bankų - iš šalies ekonomikos pasitraukimą?

Motininių bankų lėšos sudaro 90 proc. visų išorės lėšų, kurios naudojamos bankų kredito ištekliams. Dar 2,6 mlrd. Lt kredito išteklių pasitelkta iš kitų ne rezidentų, t. y. užsienio subjektų.

Tai štai gruodžio mėn. ir tos lėšos pastebimai ,,sujudo“: jų likutis sumažėjo 888 mln. Lt, arba net ketvirtadaliu (-25,1 proc.). Nejau ir tai ,,įvyko“ dėl „Snoro“ ,,eliminavimo“ iš pinigų statistikos, vadinat reiškinį ,,nesandorine kaita“, matuojama net -1,0 mlrd. Lt?

Visus praėjusius metus besitęsiančio bankų skolinimo embargo sąlygomis jų kredito emisija (vidaus kreditas) jau nebuvo esminiu pinigų kiekio (pinigų pasiūlos) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ar šaltiniu. Pinigų kiekio šalies ekonomikoje didinimo šaltiniai yra kitų (ne bankų) finansinių įmonių skolinimas, ūkio subjektų skolinimasis tiesiogiai užsienyje ir valdžios vidaus ir užsienio skolų beatodairiškas didinimas – tai naujoji kredito emisija, savo dydžiu reikšmingai papildanti ir pakeičianti vis dar nedidėjantį bankų kreditavimą.

Realioji (t. y. be bankų ir kitų finansinių įmonių užsienio skolų, kurios naudojamos vidaus kreditui) šalies ekonomikos skola 2011 m. III ketv. pabaigoje jau viršijo 130 mlrd. Lt ir 23 proc. viršijo š. m. nominalųjį ir net 61,7 proc. - realųjį metų BVP.

Tik per praėjusių metų 1-3 ketvirčius realioji šalies ekonomikos skola padidėjo 2,6 mlrd. Lt, arba 2,6 proc. Ir joje jau beveik trečdalį (29,5 proc.) sudaro valdžios skolos. Bet dar pavojingesnė ir grėsmingesnė yra ekonomikos skolos struktūros kaita.

Jei krizės pradžioje (2008 m. 4K) 63,4 proc. ekonomikos skolos sudarė ūkio subjektų skolos bankams, tai, bankams taikant skolinimo embargą, šiuo metu jų dalis ekonomikos skoloje sumažėjo iki 51,0 proc. Bet kartu reikšmingai padidinta valdžios skolų dalis: nuo 13,4 proc. krizės pradžioje iki 29,5 proc. š. m. III ketvirčio pabaigoje.

Štai čia ir matosi bankų vaidmuo šalyje, sukeliant ir eskaluojant ekonomikos krizę: iki 2008 m. 4K gausiai skolinę ir į šalies ekonomiką nuo 2004 metų ,,įlieję“ virš 40 milijardų kredito emisijos pinigų, jie šalyje sukėlė didžiulę (iki 10 proc. 2008 m.) infliaciją, kuri ir ,,užtikrino“ vos ne pasakiškas visų biudžetų pajamas, verslo ir ypač monopolinio gausius infliacinius pelnus.

2008 m. pabaigoje bankams staiga ,,užsukus“ skolinimo kranus, reikšmingai sumažėjo ir pinigų kredito emisija. Bet infliacijos išpūstos kainos bei biudžetų pajamų ir ypač išlaidų srautai mažėjo neadekvačiai (bet net priešingai). Ir nemažėjo biudžetų išlaidos ir juo labiau – norai išlaidauti taip, kaip kad buvo daroma gausios kredito emisijos metu.

Štai tokiomis ,,sąlygomis“ ir pasireiškė valdžios veikimo ,,nuopelnas“, valdant pinigų srautus arba, kaip dažniausiai giriamasi – ,,suvaldant“ viešuosius finansus ir net ,,užtikrinant šalies finansinį stabilumą“ – gausus ir vis didėjantis skolinimasis iš bet kur ir net bet kokia kaina. Ir nuolatinis bei nuolat didėjantis priklausomumas nuo skolintų pinigų bei skolintojų – bankų malonės.

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje (įmonių ir namų ūkių indėliai, platieji pinigai P3) ir pinigų pasiūlą aplamai ir toliau reikšmingai didino pinigų importas. Vien tik per 2010 metus ES paramos lėšos šalies pinigų kiekį papildė daugiau nei 5,7 mlrd. Lt, dar ne mažiau nei 4,4 mlrd. Lt įplaukė iš privačių asmenų. Tik per praėjusius metus privačių asmenų lėšų įplaukos viršijo 2009 m. sumas beveik 44 proc.

2010 metais pinigų kiekį reikšmingai ,,papildė“ spartus (net 5 kartus, palyginti su prieš tai buvusiais 2009 metais) užsienyje skolintų pinigų metinis prieaugis. Ir juose, t. y. užsienyje skolintuose piniguose, jau reikšmingai dominuoja ne motininių bankų pinigai (matome didelį ir spartėjantį jų bėgimą iš šalies ekonomikos - po 6-7 mlrd. Lt kasmet), bet stebime didžiulį (po 9,2- 9,4 mlrd. Lt kasmet) valdžios užsienyje paskolintų ir vis didėjantį skolinimo srautą.

Pinigų importo tendencijos pastebimai pasikeitė 2011 metais. Tik per 2011 metų 9 mėn. pinigų importas, palyginti su 2010 metų gretimais 9 mėn., (2+3+4 ketvirčiai), padidėjo 15,2 proc., kartu reikšmingai paspartėjusio visos skolos užsieniui mažėjimas. Reikšmingai sulėtėjo užsienio bankų lėšų ,,bėgimas“ iš šalies ekonomikos, sumažėjo kasmetinio valdžios skolinimosi užsienyje suma.

Bendros ,,dovanotų“, kuriant šalies BVP neuždirbtų, pinigų įplaukos per 2011 m. 9 mėn. buvo 8,5 mlrd. Lt, ir jį didino privačių asmenų perlaidos. O tai reiškia emigracijos ir emigrantų skaičiaus užsienyje nuolatinį ir stabilų didėjimą.

Pinigų importas nuo 2004 metų jau priartėjo prie 133 mlrd. Lt.

Palūkanų normų kaita

Palūkanos nacionaline valiuta (toliau – LT).

Jau nuo 2010 m. vidurio paskolų LT palūkanų normų kaita, nors ir vyksta su kasketvirtiniu nežymiu ,,bangavimu“, bet yra pakankamai stabili. Paskutinį paėjusių metų ketvirtį buvo mažinama ir skolinio marža.

Kiek keistokai ,,pajudėjo“ palūkanos praėjusių metų gruodį: mažėjant VILIOBO‘rui, padidintos palūkanos indėliams ir paskoloms ir skolinimo maržai.

Palūkanos eurais (toliau-EUR).

Reikšmingiau kinta naujų priimamų indėlių ir teikiamų paskolų palūkanos EUR. EURIBOR‘ui padidėjus nuo 1,25 proc. p. metų pradžioje iki 1,75 proc. p. birželio mėn. (ir iki 1,82 liepos mėn.), t. y. +0,50 proc. p. arba +40 proc., skolinimas EUR pabrangintas nuo 3,63 proc. sausio mėn. iki 5,12 kovo mėn. ir 4,61 proc. p. birželio mėn., t. y. +0,98 proc. p., arba net +27,0 procentą. Trečiąjį 2011 m. ketvirtį skolinimas EUR pigo, kartu mažėjant ir skolinimo maržai.

Paminėtos įmonių indėlių ir paskolų EUR palūkanų kaitos tendencijos liko ir IV –tąjį praėjusių metų ketvirtį.

Palūkanų kaitos pasekmės – palūkanų žirklių įvairovės sudarymas

Skirtingomis kryptimis ir skirtingais tempais (greičiais) bankams keičiant palūkanas LT ir EUR, suformuota tam tikra įvairovė palūkanų skirtumų – palūkanų žirklių, kurios turi tam tikrą ekonominę prasmę bei pasekmes.

Taigi III-čiąjį 2010 metų ketvirtį indėlių palūkanos LT ir EUR susilygino ir buvusios jų skirtumų žirklės ,,užsidarė“. Bet jau IV-ąjį 2010 metų ketvirtį indėlių LT ir EUR palūkanų skirtumas pradėjo didėti (žirklės ,,atsidarė“), bankams didinant palūkanas LT ir mažinant indėlių palūkanas EUR.

Indėlių LT ir EUR palūkanų žirklių-1 sudarymas ir jų didinimas iki 2010 metų pabaigos turėjo reikšmingai paskatinti taupymą nacionaline valiuta. Deja, nieko panašaus ir 2008-2009 m. neįvyko: indėlių LT likučiai nuolat mažėjo, sparčiau didėjant indėlių likučiams EUR. Nuo 2010 m. ir 2011 metais indėlių likučiai LT jau nebemažėjo, sparčiau didėjant indėlių likučiams USD bei kitomis valiutomis.

Daug svarbesnės yra teikiamų paskolų LT ir EUR palūkanų skirtumų žirklės-2. Bet ir jos III-čiajį praėjusių metų ketvirtį eilinį kartą beveik ,,užsidarė“. O jau praėjusių metų pabaigoje teikiamų paskolų LT ir EUR palūkanų skirtumai vėl pradėjo didėti, bankams sparčiau branginat skolinimą LT.

Įmonių ir namų ūkių indėlių ir paskolų LT ir EUR palūkanų skirtumai beveik išnykę praėjusių metų I-jo ketvirčio pabaigoje, nuo II-ojo ketvirčio vėl ,,atsirado“ ir gruodžio mėn. jau sparčiai didėjo:.

Bankų veikimo kai kurie finansiniai rodikliai

Kaip jau įprasta, Lietuvos banko rengiamoje šalies bankų (be kredito unijų) veiklos apžvalgoje, daugiausia dėmesio skiriama bankų uždirbto pelno dydžių kaitai bei jo didėjimui: ,,2011 m. šalyje veikiantys bankai uždirbo 1,1 mlrd. Lt pelno. Šis veiklos rezultatas – artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 m. Tačiau, kitaip nei piko metais, pelną labiausiai didino ne augančios veiklos apimtys, o kiti veiksniai.Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidėjinių blogoms paskoloms poreikis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo galimybes vykdyti įsipareigojimus. Tai parodo, kad krizės įkarštyje klientų mokumas buvo vertintas itin konservatyviai“, - teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.- „Bankų veiklos rezultatą gerino ir didesnės grynosios palūkanų pajamos. Jos pernai šoktelėjo 14 proc. – iki 1,3 mlrd. Lt. Tai nulėmė ne aktyvesnis skolinimas, o mažėjusi kaina, kurią bankai mokėjo už indėlius ir kitus piniginius išteklius.“

Deja, tokių naujienų džiaugsmams nepritaria daugybė komentatorių interneto erdvėse. ,,Džiaugsmus“ bankų rodomais (bet neuždirbamais) pelnų dydžiais, ko gero, labai taikliai jie apibūdino tokiais pastebėjimais: kad tai ne pelnai, o šalies žmonių apiplėšimų rezultatai, kuriais džiaugtis ir didžiuotis – tiesiog amoralu; tai ne uždirbti, bet buhalterinėmis machinacijomis ,,sukurti“ pelnai; pertekliniai atidėjiniai ,,blogoms“ paskoloms ,,paremti“ ne tik pertekliniais ,,konservatyvumo“ principais, bet ir solidžiomis subjektyvizmo bei net aferizmo priemaišomis ir t. t. bei panašiai.

Pranešime teigiama, kad ,,Veikiančių bankų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos 2011 m., palyginti su 2010 m., šiek tiek (0,8 proc.)ūgtelėjo ir sudarė 596,2 mln. Lt. Paslaugų ir komisinių pajamų augimas paprastai yra tiesiogiai susijęs su ekonomikos augimu – augant šalies ūkiui, didėja ūkinių subjektų aktyvumas, dėl to didėja bankinių paslaugų poreikis. Taigi tikėtina, kad paslaugų ir komisinių pajamos praėjusiais metais padidėjo išaugus tokių paslaugų apimčiai, o ne kainoms. Po Lietuvos banko iniciatyvos mažinti būtiniausių bankinių paslaugų kainas kai kurie bankai sumažino mokėjimo paslaugų įkainius.“

Deja, pateikti gan gražūs, nors ir abstraktūs, teiginiai net neatitinka tikrovės.

Pirma: veikiančių bankų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos 2011 m. sudarė 596,2 mln. Lt. Bet tokių pajamų ,,ūgtelėjimo“ net negalėjo būti, nes 2010 m. jų buvo gauta 672,8 mln. Lt. (statpub-8014-LT(1)) Todėl reali kitų finansinių paslaugų grynųjų pajamų kaita yra – 11,4 proc. (kaitos indeksas 0,886). Ir jokio ,,ūgtelėjimo“ nesimato.

Antra: bankų kitų finansinių paslaugų kaitos palyginimas su abstrakčiu šalies ekonomikos augimu turi būti keičiamas jų palyginimu su tokių paslaugų apimčių kaitos rodikliais. O ją, t. y. bankų kitų finansinių paslaugų apimčių kaitą, pakankamai išsamiai reprezentuoja mokėjimų negrynaisiais pinigais (mokėjimai negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijos bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiški tarptautiniai mokėjimai) apimtys. O jų apimtis (po reikšmingo patikslinimo už 2011-2009, skelbiant 2011 m. IV ketvirčio duomenis metus) 2011 m. buvo matuojama 771300 mln. Lt, palygint su 863115 mln. Lt 2010 metais, t. y. kata sudarė net -10,6 proc. (kaitos indeksas 0,894).

Trečia: turint minėtus du kaitos indeksus ir tikint, kad mokėjimų negrynaisiais apimtys, po jų reikšmingo (2009 m. -35 proc., 2010 m. -36 proc.) patikslinimo, yra pakankamai teisingi (???), galima teigti, kad bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų kainos ir tarifai sumažėjo 0,9 proc. (0,886/0,894=0,991). O tik per praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį, palyginus su III-čiuoju ketv., – net -30,6 proc.

Atgal