EKONOMIKA
01 31. 2011 m. III-jo ketvirčio ir 9 mėn. bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga (Pabaiga)
Vladas Trukšinas,
Statistikas, ekonomistas, nepriklausomas analitikas
Ir juose, t. y. užsienyje skolintuose piniguose, jau reikšmingai dominuoja ne motininių bankų pinigai (matome didelį ir spartėjantį jų bėgimą iš šalies ekonomikos - po 6-7 mlrd. Lt kasmet), bet didžiulį (po 9,2- 9,4 mlrd. Lt kasmet) valdžios užsienyje paskolintų ir didėjantį skolinimo srautą.
Pinigų importo tendencijos pastebimai pasikeitė šiais metais. Tik per šių metų I-ąjį pusmetį pinigų importas, palyginti su praėjusių metų gretimu, II-ju pusmečiu (3+4 ketvirčiai), sumažintas daugiau nei trečdaliu (38,4 proc.) dėl reikšmingai paspartėjusio visos skolos užsieniui mažėjimo. Reikšmingai sulėtėjo užsienio bankų lėšų ,,bėgimas“ iš šalies ekonomikos; net 65,2 proc. sumažėjo kasmetinio valdžios skolinimosi užsienyje suma.
Bendros ,,dovanotų“, kuriant šalies BVP neuždirbtų, pinigų įplaukos per I-ąjį š. m. pusmetį buvo 5,2 mlrd. Lt, ir jas didino privačių asmenų perlaidos. O tai reiškia emigracijos ir emigrantų skaičiaus užsienyje nuolatinį ir stabilų didėjimą.
Pinigų importas nuo 2004 metų jau viršijo 128,6 mlrd. Lt. Vis dar tenka tik apgailestauti, kad lig šiol nieko nežinoma apie ES dovanojamų lėšų panaudojimo šalies ekonomikos skatinimui bei gaivinimui efektyvumą, t.y. nežinoma, kiek ES projektų užtikrino visiškai naujų ir papildomų darbo vietų sukūrimą, naujų produktų bei naujų, didelės pridėtinės vertės gamybų bei technologijų įsisavinimą; kiek naujose darbo virtose bei technologijose kasmet gaminama papildomos pridėtinės vertės (BVP).
O gal didžiulių ES-os paramos lėšų panaudojimas istoriniam šalies ūkio modernizavimui bei reikšmingam konkurencingumo didinimui vykdomas vadovaujantis aiškiu ir visiems suprantamu, grynai lietuvišku principu: JAMAM!??? Kol yra, t. y. kol duodama, dalinama. O paskui – pasidalinsime ir persidalinsime. Galbūt...
Palūkanų normų kaita
Bankams šalies ekonomikai toliau taikant skolinimo embargą, palūkanų normų dydžių kaita ūkio subjektams didesnės reikšmės jau nebeturi.
Visus praėjusius, o ir šiuos metus, skolinimo palūkanų nustatymo ,,pagrindas“ – VILIBOR‘as, elgėsi ,,padoriai“ – laikėsi santūriai priartėjąs prie savo prigimtinio pagrindo – indėlių palūkanų. Bet per 2011 metų 9 mėn. VILIBOR‘as padidintas 5,0 proc. (+0,10 proc. p.). O jau spalio mėn. jo reikšmė padidinta dar 1,9 proc., iki 2,13 proc. p. Reiškia, kad jau artimiausiais mėn. skolinimas LT gali būti branginamas.
Reikšmingiau kinta naujų priimamų indėlių ir teikiamų paskolų palūkanos EUR. EURIBOR‘ui padidėjus nuo 1,25 proc. p. metų pradžioje iki 1,75 proc. p. birželio mėn. (ir iki 1,82 liepos mėn.), t. y. +0,50 proc. p. arba +40 proc., skolinimas EUR pabrangintas nuo 3,63 proc. sausio mėn. iki 5,12 kovo mėn. ir 4,61 proc. p. birželio mėn., t. y. +0,98 proc. p., arba net +27,0 procentą. Trečiąjį 2011 m. ketvirtį skolinimas EUR pigo, kartu mažėjant ir skolinimo maržai (paskolų – indėlių palūkanos).
Trečiojo ketvirčio pabaigoje padidintos palūkanos EUR indėliams, saikingai didinant paskolų palūkanas, dėl ko mažėjo skolinimo EUR marža.
Palūkanų kaitos pasekmės – palūkanų žirklių įvairovės sudarymas
Skirtingomis kryptimis ir skirtingais tempais (greičiais) bankams keičiant palūkanas LT ir EUR, suformuota tam tikra įvairovė palūkanų skirtumų – palūkanų žirklių, kurios turi tam tikrą ekonominę prasmę bei pasekmes.
Taigi, III-ąjį 2011 m. ketvirtį indėlių palūkanos LT ir EUR susilygino ir buvusios jų skirtumų žirklės ,,užsidarė“.
Indėlių LT ir EUR palūkanų žirklių-1 sudarymas ir jų didinimas iki praėjusių metų pabaigos turėjo reikšmingai paskatinti taupymą nacionaline valiuta. Deja, nieko panašaus 2008-2009 m. neįvyko: indėlių LT likučiai nuolat mažėjo, sparčiau didėjant indėlių likučiams EUR. Nuo 2010 m. ir 2011 m. indėlių likučiai LT jau nebemažėjo, sparčiai didėjant indėlių likučiams USD bei kitomis valiutomis. Bet jau III-jį 2011 m. ketvirtį sparčiau didėjo indėlių likučiai LT ir kitomis užsienio valiutomis.
Indėlių likučių nacionaline valiuta, USD bei kitomis užsienio valiutomis (be EUR‘o) didėjimą (,,bėgimas“ į USD ir kitas valiutas) sąlygojo ir aktyvios diskusijos dėl euro zonos bei euro stabilumo.
Daug svarbesnės yra teikiamų paskolų LT ir EUR palūkanų skirtumų žirklės-2. Bet ir jos 2011 m. III-ąjį ketvirtį eilinį kartą beveik ,,užsidarė“.
Skolinimo LT ir EUR palūkanų bei jų skirtumų (žirklės-2) mažinimas III-ąjį 2011 m. ketvirtį jau buvo lydimas paskolų LT ir USD bei kitomis užsienio valiutomis (be EUR‘o) teikimo ir jų likučių didinimu.
Žemos skolinimo palūkanos tiek LT, tiek EUR neįtakojo skolinimo didinimo, kadangi galiojo skolinimo embargas, taikomas nuo 2008 m. IV ketvirčio.
Įmonių ir namų ūkių indėlių ir paskolų LT ir EUR palūkanų skirtumai beveik išnykę I-jo ketvirčio pabaigoje, II-ąjį ketvirtį vėl ,,atsirado“.
Palūkanų žirklių veikimo rezultatai
Bankų skolininkų ,,bėgimo“ nuo nacionalinės valiutos (LT), t. y. žirklių-2 veikimo rezultatus apibūdina įmonių ir namų ūkių paskolų LT likučių dalies mažėjimas nuo 43,2 proc. 2008 01 iki 15,5 proc. 2011 m. sausio mėn. ir 19,2 proc. birželio mėn., kartu paskolų likučio EUR, USD bei kitomis užsienio valiutomis dalies didėjimas atitinkamai iki beveik 74 proc. O pastaraisiais III-ojo ketv. mėn. paskolų teikimas nacionaline valiuta vėl mažėjo (iki 25,1 proc.), didėjant teikiamų paskolų užsienio valiutomis daliai.
Bankų veikimo kai kurie finansiniai rodikliai
Kaip jau įprasta Lietuvos banko rengiamoje šalies bankų (be kredito unijų) veiklos apžvalgoje, daug dėmesio skiriama bankų uždirbto pelno dydžių kaitai bei jo didėjimui: ,,Per tris ketvirčius Lietuvos bankų sistema uždirbo 707,2 mln. litų pelno, iš jo trečiojo ketvirčio pelnas sudarė 193,7 mln. litų. Bankų sistema pelningai dirba jau penkis ketvirčius iš eilės.
Bankų veiklos (finansiniam-Vl. Tr.) rezultatui didelės įtakos turėjo išaugusios grynosios palūkanų pajamos. Bankai per 2011 metų tris ketvirčius uždirbo 266,5 mln. litų, arba 32,8 procento, grynųjų palūkanų pajamų daugiau negu per 2010 m. atitinkamą laikotarpį. Grynųjų palūkanų pajamų augimui įtakos turėjo sparčiau už palūkanų pajamas mažėjusios palūkanų išlaidos.“
Gerokai tiksliau (ir realiau) bankų pelnų didėjimo priežastį įvardijo LB-ko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas teigdamas, kad ,,Svarbiausias ketvirčio pelną lėmęs veiksnys – didėjusios grynosios palūkanų pajamos. Tam didesnę įtaką turėjo ne atsigaunantis skolinimas, bet mažėjusios bankų palūkanų išlaidos pinigų „žaliavai“ (indėliams ir kt.)“. Ir šiuo pastebėjimu įtikinamai nubraukiami ir paneigiami prieš tai išsakyti tam tikri bankų veiklos ,,atsigavimo“ džiaugsmai, lyg tai „Bankai pamažu atsuka paskolų čiaupą. Po ilgokos pertraukos jie dosniau skolina darbo vietas kuriančioms privačioms įmonėms.“
Bankų teikiamų ,,paskolų čiaupo“ atsukimu nesidžiaugiama ir Lietuvos banko Statistikos departamento 2011 m. rugsėjo mėn. ,,Pinigų ir kitų PFI balanso apžvalgoje“, kur teigiama, kad ,,...paskolos nefinansinėms korporacijoms ir finansiniams tarpininkams (per rugsėjo mėn.) sumažėjo atitinkamai 87,2 ir 65,4 mln. litų. Kitų PFI paskolos nefinansinėms korporacijoms per metus sumažėjo 3,0, namų ūkiams –1,3 procento.“
Būtent toks bankų skolinimo kaitos vertinimas pateikiamas ir šioje apžvalgoje.
,,Antros pagal svarbą bankų pajamos – grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – šiais metais, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 26,3 mln. litų, arba 5,2 procento, iki 481,7 mln. litų. Pasakytina, kad praėjusiais metais kai kurie bankai gavo apie 70 mln. litų netipinių vienkartinio pobūdžio paslaugų ir komisinių pajamų. Jas atėmus, 2011 m. trijų ketvirčių grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų augimas bankų sektoriuje sudarytų apie 10 procentų.“
Jeigu bankų kitų finansinių paslaugų grynosios pajamos per 2011 m. 9 mėn., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 10 proc. (kaitos indeksas 1,1), o tuo pat metu mokėjimų negrynaisiais pinigais (mokėjimai negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijos bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiški tarptautiniai mokėjimai) apimtys, išsamiausiai reprezentuojančios kitų finansinių paslaugų apimčių kaitą, sumažėjo 10,4 proc. - kaitos indeksas 0,896, tuomet galima teigti, kad, analogiškai, bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų kainos bei tarifai 2011 metais padidinti ir pabranginti net 14,5 proc. (1,1:0,896=1,145). Ir tai vyko ir įvyko nedaug kreipiant reikiamo dėmesio į aiškius bei nedviprasmiškus Lietuvos banko signalus jas piginti. Viskas kaip žinomoje pasakėčioje, kurioje virtuvės šefas bara riebų katiną, skaniai dorojantį nuglemžtą vištą...
Bet juk Lietuvos bankas atliko jau konkrečius veiksmus, siekdamas didesnio skaidrumo ir konkurencijos mokėjimo paslaugų rinkoje: savo interneto svetainėje pradėjo skelbti šalies bankų, kredito unijų ir mokėjimo įstaigų fiziniams asmenims taikomus standartinius mokėjimo paslaugų įkainius ir tokiu būdu kažkiek įtakoti bankus tuos įkainius mažinti?
Skelbiamų įkainių pagrindu jau galima išskirti brangiausius ir pigiausius finansinių paslaugų teikėjus, pamatyti, kad mūsų bankų taikomi jų paslaugų įkainiai bei tarifai ne visada pigiausi, kaip kad lig šiol kategoriškai teigdavo bankų atstovai (asociacijos prezidentas p. S. Kropas).
Skelbdamas tokią informaciją Lietuvos bankas parodė konkretų pavyzdį daugeliui šalies institucijų, kurios tariamai ,,rūpinasi“ (ar bent privalo rūpintis) prekių ir paslaugų visuotiniu ir nuolatiniu brangimu, kad įmanoma pakankamai operatyviai ir įtikinamai parodyti tokio branginimo dalyvius bei ,,didvyrius“.
Bet skelbiamos atskirų, nors ir konkrečių, finansinių paslaugų teikėjų kainos bei tarifai neparodo apibendrintų tokių kainų bei tarifų kaitos tendencijų.
O tokia informacija įmanoma į pagalbą pasitelkiant jau aukščiau parodytus kitų finansinių paslaugų pajamų bei jų apimties kaitos indeksus. O jie rodo, kad tam tikri Lietuvos banko veikimo teigiami rezultatai jau gauti: III-ąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniu, II-uoju ketvirčiu, bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų kainos bei tarifai visumoje ir vidutiniškai sumažintos 3,0 proc. Be eliminavimo bankų gautų pajamų už netipines vienkartinio pobūdžio paslaugas.
Kredito unijų veiklos rodikliai
Aukščiau pateiktuose bankų veiklos rodikliuose (išskyrus jų finansinius rodiklius) įskaičiuoti ir kredito unijų veiklos rodikliai. Bet atskiro dėmesio vertos ir didžiųjų bankų mažosios sesės – kredito unijos (toliau – KU), kurios dirba tyliai ir ramiai savo kasdienį darbą, taip ir neužsukdamos skolinimo kranelių, nedalindamos verslui ir visuomenei nerealių prognozių apie ekonomikos ,,atsigavimo“ iliuzijas.
Kredito unijų veiklos apžvalgai naudota Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento Kredito įstaigų veiklos apžvalgų duomenys.
Bankams šalies ekonomikai vis dar taikant skolinimo embargą, jų suteiktų paskolų likutis per praėjusį pusmetį sumažintas 2,4 proc., kai tuo metu KU-nijų paskolų portfelis padidintas net 16,5 proc. Kaip tik dėl to ir jų paskolų dalis, palyginti su bankų paskolomis, jau pasiekė 1,5 proc. ir per pusmetį padidėjo net 15,4 proc..
Per III-ąjį 2011 m. ketvirtį bankų suteiktų paskolų likutis padidintas 3,9 proc., kai KU-nijų suteiktų paskolų likutis padidintas 4,4 proc.
KU privalumas, tikriausiai, yra tai, kad jų skolinimo šaltinis – tai pajininkų indėliai-pajai, kurie gerokai viršija suteiktų paskolų sumas. Kai jų ,,didieji“ broliai – bankai tokiu apsirūpinimu kredito ištekliais pasigirti negali. Kita bankų kredito išteklių dalis – motininių bankų pinigai. Tiesa, šis rodiklis nuolat ,,gerinamas“, motininių bankų lėšoms bėgant iš šalies ekonomikos.
Pastebimai ,,linksmiau“ atrodo ir pagrindinių KU veiklos rodiklių kaita per praėjusius metus: jų turtas padidėjo 18,2 proc. (bankų -0,1 proc.), paskolų portfelis padidintas 21,6 proc. (bankų 1,4 proc.).
Tai gal kredito unijos ir bus/yra tas šiaudas (kelias), kuris ir padės sukurti ar atkurti nacionalinę bankininkystę? Juk kredito unijų kūrimosi procesas vyko ir vyksta jau gerokai po nacionalinės bankininkystės kūrimo ,,ypatumų“, ir jo ,,patirtis“ bent primiršta. Juk dar nei viena KU nesulaukė pirmųjų nacionalinių bankų baigties ,,likimo“? Bent viešumoje tokių faktų nežinoma.
.jpg)
(1).png)
