EKONOMIKA
11 25. 2011 m. III-jo ketvirčio ir 9 mėn. bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga (2)
Vladas Trukšinas
Statistikas, ekonomistas, nepriklausomas analitikas
Ir tai, savo ruožtu, sąlygoja didelė ir ne mažėjanti infliacija bei pinigų nuvertėjimas.
Grynųjų nacionalinių (o su jais – ir grynųjų užsienio valiutomis) apyvartoje pinigų didėjimas ekonomikoje sąlygoja šešėlinės ekonomikos plėtrą arba - ,,bėgimą“ nuo brangių bankų mokėjimų negrynaisiais pinigais paslaugų.
Einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių didėjimą per š. m. 9 mėn. lėmė spartesnis indėlių užsienio valiutomis likučių didėjimas: net 17,8 proc., kai indėlių likučiai nacionaline valiuta didėjo permainingai ir, visumoje, vos 2,0 proc. Panašiai, t. y. dominuojant indėlių likučiams užsienio valiutoms didėjimui, kito ir terminuotųjų indėlių likučiai.
Tik per š. m. 9 mėn. terminuotuose indėliuose indėliai užsienio valiutomis padidėjo 9,0 proc., kai indėlių likučiai nacionaline valiuta sumažėjo net 6,0 proc. Ir šiais metais vyko nacionalinės valiutos išstūmimas iš taupymo bei pinigų rinkos.
Kalbant apie plačiųjų pinigų (P3) likučio kaitą šiais metais dėl indėlių (terminuotųjų ir einamųjų sąskaitų) likučių kaitos, svarbu žinoti, kieno (kurie) indėliai tai lėmė? Namų ūkių indėlių likučiai, sudarantys beveik 62 proc. visų rezidentų indėlių likučių sumos, šiais metais didėjo gan saikingai - vos + 162 mln. Lt, arba +0,6 proc. Ir bene sparčiausiai didėjo įmonių indėlių likučiai: +805 mln. Lt arba +7,3 proc. Vien per praėjusį, III-čiąjį š. m. ketvirtį įmonių indėlių likučiai bankuose padidinti 914 mln. Lt arba net 8,4 proc.
Pinigų kiekio šalies ekonomikoje ir rezidentų indėlių bankuose likučių kaitos (didėjimo, mažėjimo) galimi šaltiniai yra: šalies ekonomikoje uždirbti pinigai, kredito emisijos pinigai ir pinigų importas.
Šalies ekonomikoje uždirbti pinigai reikšmingai didinti pinigų kiekį ir jų pasiūlą dar negalėjo, kadangi, nors ir įspūdingas III-čiojo š. m. ketvirčio BVP didėjimas, palyginti su gretimu, š. m. II-ju ketvirčiu (+7,1 proc. ir +6,3 proc., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu), palyginti su gretimu praėjusių metų 9 mėn. laikotarpiu (II-IV ketv.) šalies ekonomikos augimas buvo gerokai kuklesnis: tik +2,0 proc. Bet ir tai jau pirmieji teigiami nuosavų pinigų uždirbimo rezultatai: + 5,9 proc. arba +4,4 mlrd. Lt nominalaus BVP.
Pinigų kiekio šalies ekonomikoje kažkiek reikšmingiau negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, kadangi jis taip pat didėjo gan saikingai: per I-ąjį ketvirtį jis mažėjo beveik 0,4 mlrd. Lt, arba – 0,6 proc.; per II-ąjį ketvirtį taip pat beveik -0,5 mlrd. Lt, arba –0,7 proc.; per praėjusį pusmetį -875 mln. Lt, arba -1,3 proc. Per praėjusį š. m. I-ąjį pusmetį vidaus kredito likučiai mažėjo visoms ūkio subjektų grupėms, išskyrus kreditą valdžiai.
Ir tik per praėjusį š. m. III-čiąjį ketvirtį vidaus kredito likučiai padidėjo daugiau nei 1 mlrd. Lt (1016 mln. Lt) arba 1,6 proc. Tame tarpe vidaus kredito, suteikto įmonėms, likutis padidėjo 197 mln. Lt, arba tik 0,7 proc. (ir tik liepos mėn. +261 mln. Lt, arba +0,9 proc.). Vidaus kredito, suteikto namų ūkiams, likutis per š. m. III-čiąjį ketv. padidėjo 368 mln. Lt arba net 1,4 proc. ir tik dėl jo didėjimo rugsėjo mėn. 354 mln. Lt, arba 1,3 proc., didėjant net 9,3 proc. vartojamų paskolų likučiams.
Gi vidaus kredito, teikiamo šalies valdžiai (centrinei ir vietos), likučiai įspūdingai didėjo visus šiuos metus ir ypač – per praėjusio III-čiojo ketvirčio mėnesius: padidinti 650 mln. Lt arba net 11,2 proc.
Per 9 š. m. mėn. vidaus kredito valdžiai likučiai (ir valdžios prasiskolinimas bei priklausomumas bankams) pasiekė 6,4 mlrd. Lt ir padidėjo 681 mln. Lt arba 11,8 proc. Tame tarpe centrinės valdžios vidaus kreditas sumažintas iki 3,3 mlrd. Lt, arba 112 mln. Lt, ir -3,3 proc. Gi kitos valdžios (vietos ir Sodros) vidaus kreditas taip pat pasiekė 3,2 mlrd. Lt, bet padidintas net 794 mln. Lt arba net 33,6 proc.
Nuo krizės ir bankų skolinimo embargo pradžios (2008 spalio mėn.) bankų vidaus kredito likutis sumažintas beveik 6,5 mlrd. Lt, arba 8,9 proc., tame tarpe vidaus kreditas įmonėms taip pat -6,5 mlrd. Lt arba -18,1 proc., namų ūkiams -2,6 mlrd. Lt arba -8,7 proc.
Tuo pat metu vidaus kreditas valdžiai padidintas 3,4 mlrd. Lt, arba net daugiau nei 2,1 karto!!!
O tai ir nulėmė bendro vidaus kredito didėjimą III-čiąjį š. m. ketvirtį ir ,,džiaugsmus“ dėl bankų veiklos ,,aukštesnės pavaros įjungimo“ bei net ,,įsibėgėjimo“. Ir, deja, ne darbo vietas kuriančioms privačioms įmonėms ar namų ūkiams tenka bankų, nors ir ,,pamažu“, atsukamo paskolų čiaupo dosnumas.
Ir kažin ar turima pagrindo džiaugtis, kaip jau beveik įprasta, skolinimo būstų įsigijimams nedideliu (per š. m. 9 mėn. vos +34 mln. Lt arba +0,2 proc.) didėjimu? Juk skolinimas būstų įsigijimams – tai skolintų lėšų investavimas į mažiausiai efektyvią (pridėtinės vertės kūrimo prasme) šalies ekonomikos veiklą.
Ne mažėjantis būstams suteikto vidaus kredito likutis turėtų būti didžiuliu (ir didėjančiu) bankų ir šalies valdžios galvų skausmu. Juk tai - didžiulė tokių skolininkų armija: būsto paskolas turi ne mažiau 156 tūkstančiai namų ūkių. O tai yra beveik 22 proc. iš visų 716 tūkstančių (Bankų asociacijos duomenimis) fizinių asmenų – bankų skolininkų skaičiaus. Ir tie 22 proc. bankų skolininkų skolingi bankams beveik 78 proc. visos namų ūkių skolos.
Lietuvos banko apklausos duomenimis, dar 2009 m. 21 proc. būstų skolininkų pakeitė būstų paskolų sąlygas; dar 13 proc. būstų skolininkų jau 2010 m. ketino kreiptis į bakus dėl paskolos mokėjimų sąlygų pakeitimo.
Šių metų vasario – kovo mėn. analogiškos apklausos duomenimis paskolos būstui įsigyti mokėjimo sąlygas keitė 22 proc., dar apie 17 proc. namų ūkių ketino kreiptis dėl paskolos mokėjimo sąlygų keitimo. O tai reiškia, kad šiais metais jau beveik 40 proc. (22+17) būstų skolininkų turi būstų paskolų grąžinimo problemų. Kai tokių problemų turinčiųjų skolininkų pernai buvo 34 proc.
Ir visa laimė (bankams ir jų skolininkams), kad daugelis jų lėšas paskolų būstams bei kitoms vartojimo reikmėms grąžinimui kol kas dar uždirba emigracijoje.
Bankų disponuojami kredito ištekliai per praėjusius (2010) metus sumažėjo 686 mln. Lt, arba 0,8 proc., nors pagrindinė jų dalis – rezidentų indėliai ir padidėjo beveik 4,3 mlrd. Lt, arba net 10,7 proc. Kredito išteklių mažėjimą, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sąlygojo išorės lėšų bankuose mažėjimas beveik 6,3 mlrd. Lt, arba net 17,4 proc. O jų tarpe motininių bankų lėšos per praėjusius metus sumažintos 7,3 mlrd. Lt, arba net 20,7 proc.
Per š. m. I-ąjį pusmetį bankų kredito ištekliai sumažėjo 964 mln. Lt, arba 1,1 proc. Bet jau II-ąjį š. m. ketvirtį bankų kredito išteklių kaitoje stebimos naujos tendencijos: ištekliai padidėjo 1,1 mlrd. Lt, arba 1,3 proc., didėjant rezidentų indėlių likučiams 387 mln. Lt, +0,9 proc. bei išorės lėšoms 609 arba + 2,2 proc. Motininių bankų lėšų likučiai padidinti 757 mln. Lt, arba +3,1 proc. Ar tai reiškia, kad užsienio banko lėšų ,,bėgimas“ iš šalies ekonomikos sustojo?
Trečiąjį š. m. ketvirtį bankų kredito ištekliai padidinti net 1,3 mlrd. Lt, arba 1,5 proc., tame tarpe tik rugsėjo mėn. +1,1 mlrd. Lt, arba +1,3 proc. Ir įspūdingai (+982 mln. Lt arba +2,2 proc. ) didėjant rezidentų indėlių likučiams, iš jų tik rugsėjo mėn. +605 mln. Lt, arba +1,4 proc.
Naujos kredito išteklių kaitos tendencijos, pastebėtos dar II-jame š. m. ketvirtyje, pasireiškė ir III-čiojo ketvirčio jų kaitoje. Tai išorės lėšų ir jų tarpe – motininių bankų lėšų likučių, nors ir permainingas, didėjimas: + 235 mln. Lt ir +0,8 proc. visų išorės lėšų padidėjimas bei, tame tarpe, motininių bankų lėšų likučių didėjimas 146 mln. Lt arba 0,6 proc. per III-čiąjį ketvirtį ir 452 mln. Lt arba 1,8 proc. tik per rugsėjo mėn.
Turima pagrindo teigti, kad nuo II-jo š. m. ketvirčio motininių banko lėšų ,,bėgimas“ iš šalies ekonomikos sustojo.
Didžiausia užsienio (motininių) bankų indėlių suma šalies bankuose, buvusi 2008 m. spalio pabaigoje (39,1 mlrd. Lt), iki šių metų III ketv. pabaigos sumažinta iki 25,5 mlrd. Lt, 13,6 mlrd. Lt, arba net 34,8 proc. Jos dalis bankų kredito ištekliuose sumažėjo nuo 45,5 proc. 2008 m. spalio mėn. iki 29,7 proc. dabar.
Vis dar besitęsiančio bankų skolinimo embargo sąlygomis jų kredito emisija (vidaus kreditas) jau nėra esminiu pinigų kiekio (pinigų pasiūlos) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ar šaltiniu. Pinigų kiekio šalies ekonomikoje didinimo šaltiniai yra kitų (ne bankų) finansinių įmonių skolinimas, ūkio subjektų skolinimasis tiesiogiai užsienyje ir valdžios vidaus ir užsienio skolų beatodairiškas didinimas – tai naujoji kredito emisija, savo dydžiu reikšmingai papildanti ir pakeičianti vis dar nedidėjantį bankų kreditavimą.
Realioji neto (t. y. be bankų ir kitų finansinių įmonių užsienio skolų, kurios naudojamos vidaus kreditui) šalies ekonomikos skola 2011 m. II ketv. pabaigoje jau pasiekė 123 mlrd. Lt ir 16,8 proc. viršijo Finansų ministerijos prognozuojamą š. m. nominalųjį ir net 62,6 proc. - realųjį metų BVP (LB-ko prognozės), laikotarpio pabaigoje:
Tik per I-ąjį šių metų pusmetį šalies ekonomikos bendroji skola padidėjo 6,3 mlrd. Lt arba 5,4 procento, kai per 2010 metus jos didėjimas buvo dar tik 4,5 procento. Kaip jau minėta anksčiau, bankų vidaus kreditas valdžiai padidintas 3,4 mlrd. Lt, arba net daugiau nei 2,1 karto!!!
Šalies ekonomikos realios skolos kaitoje svarbūs yra grėsmingi jos didėjimo tempai, palyginti su ekonomikos dar kukliu augimu (atsižvelgiant ir į išankstinius š. m. III-čiojo ketv. rezultatus).
Bet dar pavojingesnė ir grėsmingesnė yra ekonomikos skolos struktūros kaita.
Jei krizės pradžioje (2008 m. 4K) 75,7 proc. ekonomikos skolos sudarė ūkio subjektų skolos bankams ir finansų įmonėms, tai, bankams taikant skolinio embargą, šiuo metu jų dalis ekonomikos skoloje sumažėjo iki 53,1 proc. Bet kartu reikšmingai padidinta valdžios skolų dalis: nuo 10,0 proc. krizės pradžioje iki 26,0 proc. š. m. II ketvirčio pabaigoje.
Štai čia ir matosi bankų vaidmuo šalyje, sukeliant ir eskaluojant ekonomikos krizę: iki 2008 m. 4K gausiai skolinę ir į šalies ekonomiką nuo 2004 metų ,,įlieję“ virš 40 milijardų kredito emisijos pinigų, jie šalyje sukėlė didžiulę (iki 10 proc. 2008 m.) infliaciją, kuri ir ,,užtikrino“ vos ne pasakiškas visų biudžetų pajamas, verslo, ir ypač – monopolinio, gausius infliacinius pelnus.
2008 m. pabaigoje bankams staiga ,,užsukus“ skolinimo kranus, reikšmingai sumažėjo ir pinigų kredito emisija. Bet infliacijos išpūstos kainos bei biudžetų pajamų ir ypač - išlaidų srautai mažėjo neadekvačiai (bet net priešingai). Ir nemažėjo biudžetų išlaidos ir juo labiau – norai išlaidauti taip, kaip kad buvo daroma gausios kredito emisijos metu.
Štai tokiomis ,,sąlygomis“ ir pasireiškė valdžios veikimo ,,nuopelnas“, valdant pinigų srautus, arba, kaip dažniausiai giriamasi, ,,suvaldant“ viešuosius finansus ir net ,,užtikrinant šalies finansinį stabilumą“ – gausus ir vis didėjantis skolinimasis iš bet kur ir net bet kokia kaina. Ir nuolatinis bei nuolat didėjantis priklausomumas nuo skolintų pinigų bei skolintojų – bankų malonės.
Finansų ministerijos gausiai iliustruotose biudžeto pajamų planų vykdymo ataskaitose valdžios sektoriaus deficito kaitos tendencijoms bent įvardinti vietos nerandama. Nejau niekam esamoje valdžioje taip ir nerūpi mūsų prasiskolinimo grėsmingos tendencijos, mūsų finansinio savistovumo praradimas? Juk valdžios sektoriaus finansų deficitas (išlaidos – pajamos) padidėjo nuo 3,0 proc. 2007 m. ir 9,6 proc. 2008 m. iki 20,8 proc. 2010 m. ir 20,1 proc. šių metų I-ąji pusmetį.
Todėl ir turime beveik ,,graikišką“ šalies prasiskolinimo variantą. Tik jau ES šiaurėje, t. y. Lietuvoje.
Pinigų kiekį šalies ekonomikoje (įmonių ir namų ūkių indėliai, platieji pinigai P3) ir pinigų pasiūlą apskritai ir toliau reikšmingai didino pinigų importas. Vien tik per praėjusius (2010) metus ES paramos lėšos šalies pinigų kiekį papildė daugiau nei 5,7 mlrd. Lt, dar ne mažiau nei 4,4 mlrd. Lt įplaukė iš privačių asmenų. Tik per praėjusius metus privačių asmenų lėšų įplaukos viršijo 2009 m. sumas beveik 44 proc.
Praėjusiais metais pinigų kiekį reikšmingai ,,papildė“ spartus (net 5 kartus, palyginti su prieš tai buvusiais 2009 metais) užsienyje skolintų pinigų metinis prieaugis. Ir juose, t. y. užsienyje skolintuose piniguose, jau reikšmingai dominuoja ne motininių bankų pinigai (matome didelį ir spartėjantį jų bėgimą iš šalies ekonomikos- po 6-7 mlrd. Lt kasmet), bet didžiulį (po 9,2- 9,4 mlrd. Lt kasmet) valdžios užsienyje paskolintų ir didėjantį skolinimo srautą.
Atgal
.jpg)
