VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

02.19. Vertėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą

Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta sako, kad, šalies vadovo nuomone, vertėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą.

šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. Po susitikimo S. Krėpšta teigė, kad jo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas nedarbo problemai.

„Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas nedarbo problemai. Nedarbo lygis Lietuvoje gruodį pasiekė beveik 10 proc. ir tai ženkliai daugiau nei prieš metus. Šiuo atžvilgiu blogąja prasme atsiliekame nuo ES šalių vidurkio, nors prieš pandemiją nedarbo lygis Lietuvoje buvo šiek tiek mažesnis nei vidutiniškai ES", - sakė S. Krėpšta.  

Jo teigimu, su M. Navickiene buvo aptartos priemonės, kurios galėtų padėti greičiau sumažinti nedarbą, kurti naujas darbo vietas ir tokiu būdu gerinti socialinę padėtį šalyje.

„Prezidento nuomone, vertėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą, nes tai yra pirmoji pagalvė, kuri galėtų spręsti situaciją tų žmonių, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu. Šiuo metu egzistuoja faktas, kad tik 30 proc. darbo neturinčių žmonių gauna nedarbo išmoką, tai ženkliai per mažas procentas. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje šis procentas siekia 60 proc.", - sakė S. Krėpšta.

Pasak jo, šiuo atžvilgiu blogąja prasme išsiskiria jaunimo nedarbas.

„Akademiniai tyrimai rodo, kad jaunimas yra ta grupė, kuri labiausiai nukentėjo nuo pandemijos, ir nedarbo lygis šioje grupėje išaugo sparčiausiai. Būtina ieškoti naujų priemonių, kaip pagelbėti jaunimui", - nurodė prezidento patarėjas.

Anot S. Krėpštos, antras aspektas, kuris buvo aptartas, yra investicijos.

„Mes žinome, kad Europos Vadovų Taryboje pavyko suderėti pakankamai masyvias investicijas, papildomas investicijas į šalies ekonomiką. Būtina jas adaptuoti siekiant žalinimo ir skaitmeninimo tikslų, be jokios abejonės, pirmiausia, tačiau kartu žvelgiant, kaip šios investicijos galėtų kuo greičiau mažinti nedarbą jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų grupėse", - sakė prezidento patarėjas.

Jo teigimu, taip pat buvo aptartas Užimtumo tarnybos veiklos kokybės gerinimas, įvairių darbo rinkos priemonių aktyvesnis taikymas.

„Viena iš priemonių - buvo aptartas vieno langelio principas. Šiuo metu tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taiko daug įvairių pagalbos priemonių, tačiau turbūt neturime vieno langelio, kur įmonė galėtų kreiptis ir gauti visą informaciją apie įvairias pagalbos priemones, kurios tiek padeda verslui, tiek skatina jį kurti naujas darbo vietas", - nurodė prezidento patarėjas.

Paklaustas, kodėl Lietuvoje nedarbas pandemijos metu augo sparčiau nei kitose ES šalyse, S. Krėpšta teigė, jog „negalime išskirti vienos priežasties, yra visas kompleksas priežasčių".

„Tam tikri ekonominiai sektoriai šalyje nukentėjo. Kitose šalyse galbūt suveikė vadinamieji automatiniai ekonominiai stabilizatoriai, kurie greičiau sugrąžino asmenis į darbo rinką. Kitos šalys taikė įvairių aktyvių, inovatyvių darbo rinkos priemonių, kurios taip pat suveikė. Faktas yra tas, kad nedarbo lygis yra pakankamai smarkiai išaugęs", - sakė jis.

Prezidento patarėjas visgi pridūrė, kad nedarbo lygis šalyje po truputį mažėja.

„Prognozės yra teigiamos, jos rodo tam tikrą nuosaikų nedarbo lygio mažėjimą šiuo metu nesiimant jokių priemonių. Tačiau tas mažėjimas yra tikrai nuosaikus, siekiantis apie 1 proc. punktą ir tikrai reikia papildomų priemonių, kad grįžtume į tuos rodiklius, kuriuos turėjome prieš pandemiją", - tikino jis.

Atgal