VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

11.02. Lietuvos bankas prireikus skolins TVF kovai su pandemijos sukeltomis pasekmėmis

Lietuvos bankas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) pasirašė dvišalį skolinimo susitarimą, pagal kurį centrinis bankas prireikus fondui suteiktų iki 297 mln. Eur paskolų iš savo finansinio turto. Tokie dvišaliai susitarimai su finansiškai pajėgiomis valstybėmis yra atsarginė TVF finansavimo priemonė, jei fondui pritrūktų turimų išteklių, siekiant sušvelninti globalias COVID-19 pandemijos sukeltas ekonomines pasekmes.

„Atvira Lietuvos ekonomika yra itin priklausoma nuo tarptautinės aplinkos, tad tolygus ir tvarus pasaulio ekonomikos atsigavimas neabejotinai yra ir mūsų interesas. Todėl, pasirašydami dvišalį skolinimo susitarimą, patvirtiname, kad esame pasirengę prisidėti prie TVF finansinės pagalvės, kurios gali prireikti teikiant pagalbą nuo pandemijos labiausiai nukentėjusioms valstybėms“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, šis susitarimas kartu yra Lietuvos pažangos pripažinimas, nes tokie susitarimai sudaromi tik su finansiškai patikimomis valstybėmis. Lietuvos bankas nuosekliai didina įsitraukimą į TVF veiklą. Naujas Lietuvos įsipareigojimas sustiprins mūsų šalies balsą tiek fonde, tiek Šiaurės ir Baltijos valstybių grupėje, kuriai TVF vykdomojoje valdyboje atstovauja bendras vykdomasis direktorius.

Lietuvos banko susitarimas su TVF įsigalios 2021 m. sausio 1 d. ir galios iki 2023 m. gruodžio 31 d. su galimybe pratęsti vieniems metams. Susitarime numatomi du Lietuvos banko paskolos dydžio TVF scenarijai, kurie priklausys nuo šiuo metu TVF vykdomos fondo išteklių pertvarkos.

Pagrindinis ir nuolatinis TVF lėšų šaltinis yra šalių narių kvotos, jų suma šiuo metu siekia 477 mlrd. specialiųjų skolinimo teisių (SST, apie 575 mlrd. Eur) ir sudaro beveik pusę visų TVF išteklių. Papildomus TVF išteklius, jei prireikia, šalys narės suteikia per su TVF sudaromus daugiašalius (Lietuva prie šio šaltinio neprisideda) ir dvišalius skolinimo TVF susitarimus. Nuo 2021 m. TVF numato padvigubinti daugiašalės skolinimo priemonės – naujųjų skolinimosi susitarimų (angl. New Arrangements to Borrow), vadinamosios „antrosios gynybinės linijos“ po TVF kvotų, lėšų sumą iki 286 mlrd. SST (apie 345 mlrd. Eur). Pasirašydamas dvišalį skolinimo susitarimą, Lietuvos bankas po minėtų fondo išteklių reformos įsipareigojo prireikus TVF paskolinti iki 297 mln. Eur.

Jei TVF nepavyks įgyvendinti fondo išteklių pakeitimų, Lietuvos banko įsipareigojimai pagal dvišalį susitarimą galėtų išaugti iki 690 mln. Eur. Vis dėlto toks scenarijus šiandien nėra realus.

Dvišaliai susitarimai yra vieni iš atsarginių TVF finansavimo šaltinių, kurių esmę sudaro tarp TVF ir valstybių narių pasirašyti susitarimai – jais valstybės įsipareigoja prireikus paskolinti fondui už skolinimo metu nustatomas palūkanas. Pagal dvišalius susitarimus valstybės TVF skolina tik tada, jei fondui neužtenka turimų išteklių reikiamam skolinimo pajėgumui užtikrinti – visų pirma, valstybių kvotų ir daugiašalės skolinimo priemonės išteklių. Iki šiol TVF pagal dvišalius susitarimus iš savo narių skolinosi tik vieną kartą per pasaulinę finansų krizę 2009 m.

Lėšos pagal Lietuvos banko ir TVF dvišalį susitarimą būtų skiriamos iš Lietuvos banko finansinio turto, tad tai neturėtų jokios įtakos valstybės biudžetui, įsipareigojimams ar skolai.

TVF yra 190 valstybių jungianti organizacija, skatinanti tarptautinę prekybą, aukštą užimtumą ir tvarų ekonomikos augimą bei prisidedanti prie finansinio stabilumo stiprinimo ir skurdo mažinimo pasaulyje. Lietuva TVF narė yra nuo 1992 m. Bendra šalių narių kvotų suma sudaro 477 mlrd. SST (apie 575 mlrd. Eur). Iš jų Lietuvai priklausantis turtas – 441,6 mln. SST (apie 532 mln. Eur).

Lietuvos bankas

 

 

 

Atgal