EKONOMIKA
10.30. Ateities ekonomikos DNR: laukia socialinės inovacijos švietime ir moksliniai patarimai kuriantiems naujus vaistinius preparatus
Spalio 29 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptartos keturios vertinimui pateiktos koncepcijos.
Mokslinių tyrimų ir švietimo stiprinimas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Investicijų komitete pristatė dvi koncepcijas. Pirmąja koncepcija veiksmo plėtotojai tikisi sėkmingai prisidėti prie Europos Sąjungos bendrosios mokslo ir inovacijų programos „Europos horizontas“, šalies mokslinius tyrimus ir inovacijas fokusuojant į ekologines, socialines ir ekonomines permainas.
Šalies mokslas ir verslas, įsitraukdami į įvairias šios programos siūlomas veiklas, turės galimybes tapti matomi ir konkurencingi tarptautiniu mastu bei reikšmingai prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo. Tikimės, kad šios investicijos paskatins Lietuvos mokslo ir verslo projektus aktyviau dalyvauti ES „Horizontas“ programoje ir sudarys prielaidas dažniau laimėti šios programos konkursuose taip pat didins šalies mokslinį potencialą ir patrauklumą.
Antrąja „Socialinių inovacijų švietime plėtra“ koncepcija siekiama mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius. Siūlomomis iniciatyvomis tikimasi sumažinti atskirtį tarp mokinių, ateinančių iš skirtingų socialinių ekonominių aplinkų, ir taip teigiama linkme pakreipti jų mokymosi pasiekimus. Naujos socialinių inovacijų iniciatyvos leis ugdyti naujas kompetencijas ir taip formuoti teigiamą vaikų, iš nepalankios socialinės aplinkos, elgseną.
Įgyvendinus koncepciją bus sudarytos sąlygos jaunuoliams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, o tai ilgainiui lems jų aukštesnius gebėjimus ir didesnes galimybes sėkmingai įsilieti į darbo rinką.
Pokyčiai ir inovacijos sveikatos apsaugos srityje
Sveikatos apsaugos ministerija komitete pristatė koncepcijas, nukreiptas į inovatyvias gydymo priemones.
Anot veiksmo plėtotojų, kuriant ir vystant inovatyvius farmacijos produktus, rinkos dalyviams trūksta mokslinio-reguliacinio patarimo paslaugų. Ko pasėkoje per paskutinius 30 m. Lietuvoje registruotas tik vienas mūsų šalyje sukurtas inovatyvus vaistinis preparatas. Šis faktas iliustruoja situaciją kai Lietuvoje kuriami vaistai registruojami ne Lietuvoje arba mūsų šalies inovatyvių produktų tyrimų rezultatais pasinaudoja užsienio šalių verslo organizacijos. Pastaruoju metu stebimas didėjantis startuolių susidomėjimas vaistinių preparatų vystymu. Šiuo metu gyvybės mokslų industrijos sektoriuje veikia apie 400 įmonių, o apie 40 startuolių savo veikla yra orientuoti į gyvybės mokslus. Tad būtent dabar yra palankus metas sukurti mokslinių patarimų paslaugų centrą, leisiantį kuriamus produktus vystyti užtikrintai.
Naujos investicijos paskatins sukurti šiuolaikinį ekspertinių ir reguliacinių kompetencijų centrą, kuris apims ir pritaikytą tyrimų bei duomenų ir informacijos valdymo infrastruktūrą. Šis centras orientuosis ne į kontrolę ar reguliavimą, o patarimus verslo subjektams, kad jie savo produktus galėtų vystyti kryptingai Lietuvoje.
Antroje koncepcijoje Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sprendė nepakankamą širdies ir kraujagyslių ligų specialistų kompetencijos klausimą bei netolygų paslaugų pasiskirstymą ir prieinamumą sergantiems kraujotakos sistemos ligomis skirtingose Lietuvos apskrityse.
Anot veiksmo plėtotojų, kraujotakos sistemos ligų situacija dar labiau pablogėjo COVID-19 ligos pandemijos metu. Sergantys lėtinėmis ligomis pacientai pandemijos metu negavo įprastinių pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų, būtinų tyrimų, planuotų procedūrų, prevencijos paslaugų. Šioje situacijoje išryškėjo ir regioniniai šių paslaugų prieinamumo skirtumai.
Naujomis investicijomis tikimasi išplėsti širdies ir kraujagyslių ligų specialistų kompetencijas, tobulinant ir sukuriant inovatyvias studijų programas kardiologams ir slaugytojoms.
„Šiandienos posėdyje patvirtinome koncepcijas, kurios padės mažinti koronaviruso sukeltas pasekmes ir pasiruošti būsimoms sveikatos apsaugos krizėms – tam itin pasitarnaus profesionalus ir kokybiškas kardiologų bei slaugytojų parengimas. Širdies ir kraujagyslių susirgimai mūsų šalyje itin opi tema. Vertinant investicijas į mūsų ateitį, išties džiugina socialinių inovacijų švietime plėtra – ankstyvus ugdymas, atskirties tarp moksleivių mažinimas padės mums užauginti savimi pasitikinčią ir žingeidžią jaunąją kartą“, – komentavo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Apie Ateities ekonomikos DNR ir Investicijų komitetą
Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 5,8 mlrd. eurų.
Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 70 socialinių-ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacija
Atgal
.jpg)
(1).png)
