VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

10.14. V. Vasiliauskas: pasaulio ekonomiką veikia skatinimo vaistai, tačiau juos vartoti reikia atsakingai

 

Didžiulės apimties valstybių pagalbos paketai ir skatinamoji pinigų politika sušvelnino didžiausią per bemaž šimtmetį pasaulio ekonomikos nuosmukį, kurį lėmė COVID-19 sukelta pandemija. Tačiau atsigavimas tebėra trapus ir netolygus, todėl būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti tvarų ir koordinuotą pasaulio ūkio atsigavimą. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apie tai kalbės nuotoliniuose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose.

„Nors naujausios prognozės nebe tokios niūrios, kaip pandemijos pradžioje, atsigavimo kelias bus ilgas ir duobėtas. Svarbu pernelyg anksti nenutraukti ekonomikos skatinimo. Tačiau tai daryti turime atsakingai ir lėšas nukreipti į tvarų ilgalaikį augimą užtikrinsiančias priemones, tokias, kaip ekonomikos skaitmenizacija ir žalioji kryptis“, – sako V. Vasiliauskas.

Pasak jo, didelė dalis skatinimo finansuojama ateities kartų sąskaita, t. y. skolintomis lėšomis, kurias reikės grąžinti. Todėl už skatinimą atsakingi politikai, tarptautinės institucijos ir nacionalinės agentūros turi susitelkti, kad šios lėšos būtų panaudotos ne tik trumpalaikiam ekonominiam skausmui malšinti, bet ir sveikam ilgalaikiam ūkio augimui užtikrinti.

Naujausias prognozes pristatęs TVF šiais metais numato 4,4 proc. pasaulio BVP susitraukimą. Tai yra 0,8 proc. p. švelnesnė prognozė nei birželio mėn. Pasaulio prognozių peržiūrą lėmė geresni, nei tikėtasi, išsivysčiusių ekonomikų antrojo ketvirčio rezultatai ir spartus Kinijos atsigavimas. Pastaroji yra vienintelė iš didžiųjų ekonomikų, kurios BVP šiemet prognozuojama, kad augs 1,9 proc. TVF prognozuoja, kad 2021 m. pasaulio ekonomika turėtų augti 5,2 proc.

Pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos, t.y. euro zonos šalių, prognozė padidinta 1,9 proc. p. – iki –8,3 proc. Tarp didžiųjų euro zonos ekonomikų nuosaikiausias susitraukimas šiais metais prognozuojamas Vokietijos ekonomikos (–6,0 %). Tačiau piečiau esančių ir labiau nuo pandemijos paveiktų šalių ekonomikos patirs gilesnį nuosmukį: Prancūzijos ekonomika sumenks 9,8, Italijos – 10,6, Ispanijos – 12,8 proc. Kitąmet euro zonos ūkio augimas turėtų siekti 5,2 proc.

TVF prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 1,8 proc. ir tai yra mažiausias nuosmukis ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir visos Europos mastu. Ateinančiais metais prognozuojamas 4,1 proc. Lietuvos BVP augimas. Palyginkime: ankstesnė TVF prognozė – atitinkamai 8,1 proc. Lietuvos ekonomikos susitraukimas šiemet ir 8,2 proc. augimas kitąmet.

„Nepaisant prognozuojamo vieno mažiausių Lietuvos ekonomikos susitraukimo, itin svarbu, kad lėšos, nukreiptos į ūkio atsigavimo skatinimą, būtų panaudotos tinkamai bei efektyviai ir prisidėtų prie ilgalaikio ekonomikos augimo bei konkurencingumo stiprinimo. Ilgesnėje perspektyvoje tai sudarys sąlygas grįžti prie tvaraus viešųjų finansų valdymo, leisiančio pradėti mažinti krizės metu užaugintą valstybės skolą“, – pažymi V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko valdybos pirmininko vertinimu, orientacija į tvaraus augimo pamatų paklojimą ilgajam laikotarpiui turėtų būti esminis Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano bei nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslas. Itin svarbu nukreipti išteklius į šalies ūkio bei viešojo sektoriaus skaitmenizavimą ir spartesnį perėjimą prie klimatui neutralaus ekonominio modelio.

Žvelgiant į ateitį, pagrindinį neapibrėžtumą kelia tolesnė pandemijos raida ir jos poveikis ekonomikai. Papildomą riziką taip pat lemia auganti valstybių ir įmonių skolų našta bei tarptautinės prekybos neapibrėžtumas, kylantis dėl įtampos tarp JAV ir Kinijos bei tarp ES ir Jungtinės Karalystės dėl Brexito derybų proceso. Pagerinti prognozes galėtų greitesnis, nei tikimasi, vakcinos sukūrimas.

Euro zonos šalių valdžios sektoriaus skola šiais metais peržengs 100 proc. BVP ribą ir išaugs iki 101,1 proc. Palyginti su 2019 m., skolos rodiklis padidės 17,1 proc. p. Dar sparčiau pūsis JAV skola: 22,5 proc. p. – iki 131,2 proc. BVP.

Nepaisant daugelio šalių aukšto ir dėl COVID-19 poveikio dar labiau išaugusio skolos lygio, svarbu pernelyg anksti nenutraukti paramos ekonomikai, kadangi tiek pasaulio, tiek ir Lietuvos ūkio atsigavimas tebėra trapus. Tai itin svarbu siekiant užtikrinti, kad būtų sušvelninta ilgalaikė žala ekonomikos struktūrai dėl įmonių bankrotų, ypač mažų ir vidutinių įmonių, išaugusio nedarbo lygio.

 

Atgal