VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

10.13. TOBULINTI ĮMONIŲ EKONOMINĘ SAVIREGULIACIJĄ

Nepriklausoma ekspertė

Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė

Lietuvoje vykdomos verslo priežiūros institucijų veiklos tobulinimo iniciatyvos, kurių tikslas – optimizuoti institucijų atliekamas priežiūros funkcijas, užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai, mažiausiomis sąnaudomis, kuo mažiau trikdant prižiūrimų subjektų veiklą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pažangiomis verslo priežiūros priemonėmis keičia priežiūros institucijų misijos samprata – skatindama metodinės pagalbos teikim, užuot taikius sankcijas, mažina dėl priežiūros verslui tenkančią naštą. Verslo priežiūros specialisto paskirtis – padėti ūkio subjektui užtikrinti, kad jo klientai nenukentėtų, o ne bausti už patikrinimo metu rastus pažeidimus. Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija, būdama verslo priežiūros veiklos gerinimo koordinatore ir tobulindama teisinį įmonių veiklos reglamentavimą, pageidautina, kad  įvestų visoms įmonėms rekomendacijas bei metodikas įmonių veiklos analizei bei perspektyviniam programavimui vykdyti.

Ūkio subjektai, programuodami veiklą, numato investicijas į techniką, ieško žaliavų šaltinių bei naujų gamybos technologijų. Tačiau ne visada įvertina, kokį poveikį ūkio finansiniam stabilumui bei ekonominiam efektyvumui daro priimti sprendimai ir pasirinkta strategija. Įvertinti situaciją padeda ekonominė ūkio analizė ir programavimas. Deja, šie valdymo metodai vis dar nėra plačiai paplitęs mūsuose.  Tapatinimas įmonių audito, kurio paskirtis buhalterinių veiksmų atitikmens nustatymui priimtų įstatymų reikalavimams, nėra ūkio ekonominės veiklos įvertinimas pagal racionalumo rodiklius, o įmonių veiklos sąmatos sudarymas ir parinkimas varianto konkursiniu būdu nėra įmonės kaštų racionalumo matas. Ar galima įmonės kaštų sąmatą sudaryti neatsižvelgiant į gaminio technologinių reikalavimų rodiklius, apimtis bei nustatytus normatyvus medžiagų, žaliavų, energetinių išteklių sunaudojimo. Kaip galima siūlyti mažesnę pirkinio kainą, jeigu jis neatitinka technologiniams kokybės reikalavimams arba medžiagų, žaliavų ir  komunalinių paslaugų sunaudojimo normatyvams.

Kasdienėje veikloje ūkių subjektai turi reikalų su medžiagų, cheminių priemonių tiekėjais, įvairiomis finansų ir valstybės įstaigomis, produkcijos supirkėjais, konkuruojančiom įmonėm bei ūkiais. Prieš nusprendžiant, kiek ir kokių medžiagų planuojate įsigyti, kokius įrenginius ar jų priedus numatote pirkti, ar kokio dydžio paskolą imti,  privaloma puikiai žinoti esamą ūkio ekonominę situaciją. Tai padaryti  padeda ekonominė analizė. Viso ūkio mastu pagal atskiras šakas tokią analizę atlieka Statistikos departamentas ir skelbia kasmetiniuose leidiniuose. Tai padeda pagal vieningus metodologinius principus atlikti ir atskirų ūkio objektų analizės darbus, o taip pat nustatyti savo vietą ūkio visumoje.

Ekonominė analizė, kaip pirminė įmonės ekonominės savireguliacijos prielaida

Atliekant įmonės ekonominę analizę skaičiuojami išteklių panaudojimo efektyvumo, kiti ekonominiai rodikliai. Remdamasis išvadomis, įmonės vadovas nustato praeityje priimtų gamybos sprendimų tikslingumą, o nustatęs paklaidas ir priežastis, numato jų korekciją. Įmonės ekonominių rodyklių koregavimui atlikti reikalingos specifinės žinios apie įmonės ekonominius rodiklius, jų tarpusavio sąveiką bei įtaką bendriems rezultatams.

Įmonių vadovai, investuodami į techniką, pastatų modernizavimą, kartais vietoje lauktos naudos susiduria su mokumo problemomis. Pasitaiko atvejų, kai dėl per greitos plėtros įmonę gali prireikti likviduoti. Įmonės veiklą būtina pradėti nuo  projektinio finansinio plano sudarymo vadovaujantis normatyviniais išlaidų rodikliais. Tai įgalina nustatyti išvengti skaudžių pasekmių ir užtikrinti ūkio finansinį stabilumą. Viena iš ekonominio stabilumo prielaidų be buhalterinės apskaitos audito, kurio paskirtis buhalterinių veiksmų atitikmuo ūkio ekonominės veiklos įstatymams, bet ir ekonominio veikimo tikslingumo bei efektyvumo rodyklių užtikrinimui tai finansinė analizė. Analizuojant finansinius rodiklius ūkinės veiklos eigoje, nustatomas ūkio mokumas, likvidumas, finansinis stabilumas bei pelningumas. Remdamasis rodiklių analizės rezultatais, įmonės vadovas gali nustatyti saugią skolinimosi ribą, įvertinti įsiskolinimo lygio mažinimo galimybes, pasirinkti optimalų technikos parko dydį. Tačiau kaip žinoti, kada ūkio rodikliai yra teigiamos reikšmės? Suskaičiavę ne vieno, o kelių ūkių finansinius ir kitus rodiklius ir palyginę juos tarpusavyje, gauname informacijos apie konkretaus ūkio konkurencingumą, tobulintinas sritis bei veiklos perspektyvų galimybes. Ekonominės analizės atlikimui informacijos lobynu yra buhalterinės apskaitos dokumentai.

Buhalterinės apskaitos dokumentų rinkinį sudaro ūkio balansas, pelno (nuostolių) bei pinigų srautų ataskaitos. Didelę naudą duoda ir ūkio didžioji knyga. Remiantis šios ataskaitos duomenimis, lengvai galime išsiaiškinti, kuri sąnaudų grupė turėjo didžiausią neigiamą įtaką ūkio rezultatams.

Analizuodami kelerių metų tendencijas, galime nustatyti labiausiai didėjusią ar mažėjusią sąnaudų grupę ir priimti atitinkamus sprendimus. Naudojantis kitomis apskaitos ataskaitomis, apskaičiuojamas darbuotojų ir turto valdymo efektyvumas, konkrečių gaminių ar paslaugų pelningumas ir jų konkurencingumas.

Veiklos planavimas mažina riziką

Remdamiesi praėjusių laikotarpių ekonominės analizės rezultatais galime pasakyti, ką ir  kokiu atveju reikėjo padaryti, tačiau sunkiausia užduotis - iš turimos informacijos numatyti ūkio veiklos sėkmingesnį ateities laikotarpį. Veiklos planavimas parodo tikėtiną pelną, pinigų likutį laikotarpio pabaigoje bei kitus ūkio veiklos rezultatus.

Efektyviausias veiklos planavimas - vienų metų laikotarpio biudžeto planas, tačiau planuojant investicijas į  įrengimus, mašinas, pastatus bei kito materialaus turto ilgajam kaštų laikotarpiui rekomenduojama ūkio veiklą suplanuoti 3-5 metams.

Ilgojo laikotarpio plano sudarymo tikslas - skaičiuojant ilgajam atsipirkimo laikotarpiui pasirinkti tinkamiausią investavimo alternatyvą. Atlikę veiklos planavimo veiksmus, skaičiuojami ekonominiai rodikliai. Juos įvertinus gali paaiškėti, jog investicijos neatsipirks ir taps ūkiui  nuostoliu. Tokiu atveju, siekiant išvengti investicijų atsiperkamumo rizikos, ieškoma ūkiui naudingesnių sprendimų. Ilgalaikis planavimas taip pat naudingas ieškant būdų sumažinti įsiskolinimo lygį, kuris susijęs su palūkanų svyravimo rizika.

Bet koks verslas yra rizikingas, todėl nuolat būtina ieškoti naujų rizikos valdymo metodų. Tam puikiai tinka ir ūkio veiklos planas. Suplanavus ūkio veiklą, tiriamas ūkio jautrumas infliacijai (žaliavų brangimo) bei produkcijos kainų kritimui (pajamų mažėjimui). Analizės rezultatai parodo, kokie nuostoliai ir pinigų praradimai gali būti veikiant kiekvienai iš šių rizikų. Pasaulyje plačiai paplitęs metinio biudžeto plano sudarymas. Parengus artimiausių metų veiklos planą, lengva nustatyti apyvartinių lėšų ir skolinimosi poreikį. Tikslaus metinio biudžeto plano nepavyks sudaryti be apyvartinio kapitalo prognozių, tačiau modeliuojant veiklą, nustatoma, kiek įmonė gali skirti apyvartinių lėšų užtikrinant maksimalų teigiamą rezultatą, esant geriems ūkininkavimo metams, ir minimalų neigiamą rezultatą, esant itin nepalankiems metams. Šis ūkio valdymo metodas padeda išvengti pernelyg didelių investicijų į žaliavas. Skolinimosi lygio kontrolė padeda išvengti klaidų, kai daugiausia ūkio apyvartinio kapitalo finansuojama trumpalaikiais kreditais. Patirtis rodo, jog  verslas pasižymi labai nepastoviomis produkcijos realizavimo kainomis, todėl verslininkams  sunku garantuoti nuolatinį pinigų srautą, kuris yra būtinas prisiimant didelę skolų riziką.

Verslininkui  sunkumus veikloje slegia nenutrūkstančios investicijos, paskolų našta, santykiai su tiekėjais. Išeitis iš šios situacijos - strateginis ūkio finansų valdymas.

Siektini ūkinės veiklos rezultatai kiekvienoje įmonėje

Ūkinės analizės praktikoje pasitvirtino siektini ūkinės veiklos rezultatai.Ūkinė veikla vertinama pagal penkias rodiklių grupes: pajamų apsaugos, finansinio sverto, pinigų srauto, finansinio sverto ir pinigų srauto atitikimo, išteklių valdymo ir investicinio pajėgumo rodiklius. Finansiniai rodikliai grupuojami atsižvelgiant į vadybininkų, savininkų ir kreditorių interesus. Šių grupių rodikliai parodo įmonių sugebėjimą užtikrinti ilgalaikes pajamas. Pajamų apsaugos rodikliai parodo bendrą įmonių veiklos efektyvumą lyginant su panašia veikla užsiimančiomis įmonėmis bei kitomis veiklų rūšimis ir su praėjusiais laikotarpiais, tai yra dinamikoje.

Bendras pelningumasparodo skirtumą tarp pajamų ir savikainos, kokia dalis pelno tenka vienai daliai pajamų? Šio rodiklio kitimo ribos 10-35 procentai. Žemesni rodikliai rodo, kad įmonės turi išlaidų padengimo sunkumų, o aukštesni- negu 35 procentai rodo aukšta veiklos pelningumą ir galimybę lėšų perteklių naudoti finansiniam ir investiciniam kaupimui. Reguliavimo priemonėmis visos ūkio šakos, turinčios aukštą pelningumą turėtų būti veikiamos diferencijuotus paslaugų tarifus, taikymus priklausomai nuo įmonių pelningumo lygio.  Kuo įmonės pelningumas žemesnis, tuo paslaugos tarifas turi būti proporcingai mažesnis, nes priešingu atveju užprogramuojami įmonių bankrotai ir nuostolingai veikiančios įmonės.

Grynasis pelningumasparodo kiek pelno pasiliko po visų kaštų padengimo ir įsipareigojimų įvykdymo.  Išsivysčiusios rinkos sąlygomis jis svyruoja nuo 10 iki 25 proc. Mūsų šalyje pastebimas visose ūkio šakose nesiekiantis minimalios ribos, kas byloja apie per didelius kaštus dėl įrengimų, statinių arba žaliavų aukštų įsigijimo kainų bei ūkininkavimo netobulumų, pasireiškiančių per dideliais administravimo kaštais. Šioje srityje  nepakankamai tobulai veikia kovos su korupcija mechanizmai, konkurencijos mechanizmo trikdžiai bei administruojančių ūkį valdymo organų savanaudiška veikla.

Turto grąža,kuri parodo bendrąjį pelną padalintą iš vidutinio materialaus turto vertės, yra labi svarbus ūkininkavimo rodiklis, parodantis, kaip įmonė dirba nepriklausomai nuo finansinio sverto, mokesčių bei amortizacinio dydžio. Ilgalaikėje kovoje už rinkos pozicijų išlaikymą lemia turto grąža. Ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumas turi įtaką visiems finansiniams įmonių veiklos rodikliams, kadangi tiesiogiai veikdami produkcijos savikainą, kartu veikia pardavimo pajamas ir pelną. Įmonės būklė laikoma nepatenkinama esant rodikliui mažesniam negu 5 procentai. Prie aukšto daugelyje ūkio šakų turto grąžos rodiklio, siekiančio kompiuterių ir su juo susijusioje veikloje, statyboje, kur daug dominuoja fizinio darbo, kompiuteriai ir su jais susijusi veikla, leidyba, spausdinimas ir su ja susijusi veikla, mažmeninė prekyba ir su ja susijusi veikla, maisto produktų ir gėrimų gamyba, pašto ir nuotolinių ryšių bei kitose srityse turi aukštą grąžos koeficientą, kai tuo tarpu elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimas, vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas turi pačius žemiausius turto grąžos rodiklius. Tai rodo, kad žemos grąžos rodiklių įmonėse yra nepagrįstai aukštos administravimo sąnaudos ir žemas administravimo lygis bei netobulai vedama išlaidų ir pajamų apskaita.

Administracinių išlaidų santykis su visomis sąnaudomis parodo veiklos efektyvumą,Veiklos sąnaudų lyginamasis svoris įtakoja į visų sąnaudų dydį.  Kuo mažesnis šis rodiklis, tuo veikla efektyvesnė. Mažesnius rodiklius turi įmonės pašto ir nuotolinių ryšių, didžiosios statybos įmonės, o taip pat didžiosios elektros, garo ir karšto vandens, dujų tiekimą vykdančios įmonės. Veiklos sąnaudų didesnius, kaip  trečdalį ir daugiau visų sąnaudų rodiklius turi tokios šakos, kaip leidybos, spausdinimo,  kompiuterių, drabužių siuvimo ir kailių išdirbimo bei dažymo. Tai rodo, kad darbo užmokestis administracijos darbuotojų ir kitos veiklos sąnaudos nesiejamos su įmonių efektyvumo rodikliais, o gaminių kainos nustatomos pagal realizacijoje dominuojančių įmonių gaminių kainas. Tokiu būdu nedaroma įtaka į kainų ir infliacijos mažinimą.

Svarbiu rodikliu yra turto apyvartumas,kuris parodo, kiek vienas turto euras sukuria pajamų. Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį efektyvumo laipsnį. Optimalu, kai gamybinės įmonės reikšmė didesnė už 1,0, o prekybinės- 3,0-5,0. Mūsų ūkio sąlygomis mažmeninės prekybos rodiklis, išskyrus variklines transporto priemones ir motociklus, prilygsta  dvigubai didesnei sumai, negu prekybos normatyvas, kai tuo tarpu elektros, dujų garo ir karšto vandens tiekimo  nuo 0,1-0,5 cento vienam eurui pajamų. Tai rodo didžiausią ūkio parametrų išsibalansavimą ir nebuvimą galimybės savireguliacijos metodu veikti visam ūkiniam mechanizmui šalies mastu.

Pastovios kontrolės ūkinėje veikloje yra įsiskolinimo koeficientas, kuris parodo, kiek įmonės turto yra finansuojama skolintomis lėšomis.  Įvertinimui naudojama aukščiausia optimali riba 70 proc., jeigu dydis viršija 100 proc.  įmonė yra nemoki. Vertinama labai gerai, jeigu įmonės įsiskolinimas prilygsta 30 proc. Mažesniais įsiskolinimais pasižymi vandens rinkimo, valymo ir paskirstymo įmonės, artimesnės racionaliems parametrams elektros, dujų ir karšto vandens tiekimo, tačiau dauguma ūkio šakų artimos maksimalioms įsiskolinimo riboms artėjančioms prie  70 proc.

Svarbiu įmones veiklos vertinimo parametru yra darbo našumasarba sukurta vertė tenkanti vienam darbuotojui bei nuo to priklausantis darbo užmokesčio fondas ir jo paskirstymas tarp atskirų kategorijų dirbančiųjų: tai administracijos, specialistų, darbininkų ir įmonę aptarnaujančio personalo. Šie rodikliai turėtų būti kiekvienoje įmonėje siejami su kitais ūkininkavimo parametrais ir keistis priklausomai nuo kiekvieno darbuotoja indėlio į įmonės rezultatus.

Išvados ir rekomendacijos įmonių veiklos gerinimui

1.Visos įmonės turi pastoviai vykdyti ekonominę veiklos analizę, kad galėtų koreguoti įmonės plano vykdymo rezultatus.

2.Veiklos planus ruošti tik griežtai prisilaikant reglamentuotų technologinių reikalavimų medžiagoms, žaliavoms, įrengimams, energetiniams ištekliams bei nustatytiems komunalinių paslaugų teikimo normatyvams.

3.Laikytis nurodytų optimalaus įsiskolinimo ribų.

4.Užtikrinti racionalų turto apyvartumą.

5.Mažinti administracines išlaidas visose sąnaudose.

6.Didinti turto grąžos rodiklius.

7.Didinti bendrąjį ir grynąjį pelningumą.

8.Didinti darbo užmokestį dirbančiųjų, keliant darbo našumo ir intensyvumo lygius.

 

Atgal