EKONOMIKA
07.02. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų daugėja, auga sektoriaus pajamos
Lietuvoje 2019 m. pabaigoje veikė 115 elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) – jų skaičius per metus ūgtelėjo penktadaliu. Audituotų (kai auditas yra privalomas) ir visuotinių akcininkų susirinkimų patvirtintų finansinių ataskaitų duomenimis, įmonių pajamos iš licencinės veiklos padidėjo 1,6 karto – nuo 41,08 mln. iki 66,1 mln. Eur. Prižiūrėdamas šį sektorių, Lietuvos bankas daugiausia dėmesio skyrė pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymo kontrolei.
„2019 m. audituoti jaunos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų rinkos rezultatai patvirtina, kad jai jaunatviško užsispyrimo įsukant veiklą tikrai netrūksta. Nors 54 įstaigos veikė nuostolingai, sektoriaus metų rezultatas sudarė 3,6 mln. Eur pelną, o mokėtinas pelno mokestis – 2,7 mln. Eur. Įstaigos yra sukūrusios 605 darbo vietas, iš jų Lietuvoje – 545“, – sako Rūta Merkevičiūtė, Lietuvos banko Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros skyriaus vadovė.
2019 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 67 EPĮ ir 48 MĮ. Pagal licencijuotų EPĮ skaičių kontinentinėje Europoje mūsų šaliai tenka pirmoji vieta.
Pagal gautas pajamas, susijusias su elektroninių pinigų leidimu ir mokėjimo paslaugų teikimu, didėjant rinkos dalyvių skaičiui EPĮ ir MĮ rinkoje, 2019 m. mažėjo trijų didžiųjų rinkos dalyvių uždirbamų pajamų dalis.2018 m. beveik pusę sektoriaus pajamų uždirbę trys rinkos dalyviai, 2019 m. turėjo tenkintis tik 31 proc. visos rinkos uždirbtų pajamų, o dešimt didžiausių EPĮ ir MĮ pajamos iš licencijuojamos veiklos, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 14 proc. p., t. y. sumažėjo nuo 75 iki 61 proc. sektoriaus pajamų.
Įstaigų vykdyta veikla koncentruota į su mokėjimo sąskaitų tvarkymu susijusias paslaugas ir mokėjimo priemonių (mokėjimo kortelių ir pan.) išleidimo bei gaunamų mokėjimų apdorojimo paslaugas. EPĮ ir MĮ vykdytų mokėjimo operacijų sumą sudarė 16,5 mlrd. Eur, iš jų didžiausias apyvartas sudarė juridinių asmenų vykdomi mokėjimai, pagal mokėjimo operacijų vertę dominavo mokėjimai iš Europos Sąjungos ir į ją. Pagal bendrą per pastaruosius 12 mėn. atliktų mokėjimo operacijų sumą beveik trečdalį rinkos užėmė „Paysera LT“, UAB, antroje vietoje buvo „Secure Nordic Payments“, UAB, trečioje – UAB „Perlas Finance“. Minėtų trijų EPĮ bendra mokėjimo operacijų suma sudarė 58 proc. visos mokėjimo operacijų sumos.
Lietuvos bankas nuo 2019 m. pradžios atliko 5 EPĮ ir MĮ inspektavimus (tikrinta pinigų plovimo rizika), 5 EPĮ ir MĮ dokumentuose pateiktų kontrolės priemonių pinigų plovimo rizikai valdyti analizę, atliko 13 EPĮ ir MĮ klientų lėšų tinkamo atskyrimo ir apsaugos analizę, 1 tyrimą dėl vėluojančių mokėjimo operacijų.
2020 m. pradėtos dar 3 klientų lėšų tinkamo atskyrimo ir apsaugos, 2 teikiamų paslaugų apimties analizės, atlikta per 20 veiklos nevykdančių EPĮ ir MĮ analizės. Dėl šiose srityse nustatytų pažeidimų nuo 2019 m. pradžios buvo panaikintos 3 įstaigų licencijos, skirta 11 baudų (bendra baudų suma sudarė 538,6 tūkst. Eur), 2 veiklos apribojimai, 1 įspėjimas ir 3 vieši paskelbimai apie teisės aktų pažeidimus dėl nuosavo kapitalo reikalavimų nevykdymo. Prioritetinės priežiūros sritys 2020 m. ir toliau yra tos pačios.
Daugiau informacijos apie EPĮ ir MĮ veiklą – 2019 m. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų veiklos apžvalgoje.
Lietuvos banko interneto svetainėje taip pat viešai skelbiami kiekvienos EPĮ ir MĮ metų ir kiekvieno ketvirčio pagrindiniai veiklos rodikliai ir informacija apie veiklos riziką ribojančių reikalavimų vykdymą.
Atgal
.jpg)
(1).png)
