VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

06.17. DARNAUS VYSTYMO TIKSLŲ (DVT) ĮGYVENDINIMO LIETUVOJE PERSPEKTYVOS

Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė

Europos Komisijos tarnybų parengtoje Lietuvai 2020-05-20 metinėje ataskaitoje atkreipė dėmesį į esmines ilgalaikes ekonominės ir socialinės raidos tolimesnio vystymo kryptis ir spręstinas problemas.

Pagrindinis dėmesys DVT (Darnaus vystymo tikslų) pagal  nuodugnią apžvalgą šio lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje palankiai vertinta Lietuvos rengiama nuodugni 4-ojo (kokybiško švietimo), 8-ojo (deramo darbo ir ekonomikos augimo), 10-ojo (mažesnė nelygybė), 13-ojo (kova su klimato kaita), 16-ojo (taika, teisingumas ir stiprios institucijos) ir 17-ojo (partnerystė siekiant tikslų) DVT apžvalgą ir tikimasi, kad Lietuva visapusiškai prisidės vykdant šią programą; laukia būsimų nuodugnių visų kitų DVT apžvalgų ateinančiais metais, kartu pabrėždama Darbotvarkės iki 2030 m. nedalumą ir tikslias tarpusavio sąsajas.

Kokybiškas švietimas

Pakartotinai pabrėžiama, kad kokybiškas švietimas, kaip ir  daugelyje valstybių narių yra didelio prioriteto tikslinė sritis, ir pažymima, kad techninis ir profesinis mokymas yra itin svarbus, norint suteikti jaunimui įsidarbinimo galimybių ir galimybių gauti kvalifikuotą darbą; tačiau apgailestaujama dėl to, kad miesto ir kaimo vietovių skirtumai švietimo srityje bei lyties skirtumai vis dar vyrauja tiek ES, tiek už jos ribų; todėl ragina daugiau investuoti į švietimo ir susijusios infrastruktūros kokybės gerinimą, ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams kaip pačioje ES, taip ir Lietuvoje.

Tvarus augimas ir užimtumas

Neatsiejamas segmentas ES valstybių narių, tai sistemingesnis įgyvendinimas uždavinių pagal 8-ąjį DVT (tvarus augimas ir užimtumas) naudojant vystomojo bendradarbiavimo politiką ir (bendrą) programavimą, o taip pat raginama dar labiau prisidėti siekiant 8-ojo DVT, kuris apima tiek gamybos pajėgumų gerinimą, pajamų kūrimą, industrializaciją, tvaraus vartojimo didinimą ir gamybos modelių tobulinimą, tiek prekybos, privačiojo sektoriaus, verslo aplinkos, infrastruktūros ir turizmo plėtojimą.

Skatintina labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, kooperatyvų, įtraukių verslo modelių ir mokslinių tyrimų institutų, kaip ekonomikos augimo, užimtumo ir vietos inovacijų skatinimo veiksnių, svarbą.

Vienodos sąlygos tvarioms investicijoms

Remiamas skatinimas vienodų sąlygų tvarioms investicijoms, industrializacijai, verslo veiklai, įskaitant atsakingą įmonių elgesį, finansus ir mokesčius, mokslui, technologijoms ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms, siekiant skatinti ir spartinti šalies ekonomikos ir žmogaus raidą ir prisidėti prie ilgalaikio tvaraus augimo;  raginamos valstybes nares skatinti naujų verslo modelių kūrimą ir naudotis naujomis technologijomis, kaip pvz., dirbtiniu intelektu ir kita sklaida pažangiomis veiklos kryptimis.

Privačiojo sektoriaus vaidmuo tvarioms investicijoms

Pabrėžtinas ypatingas privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant pažangos įgyvendinant DVT, visų pirma vykdant atsakingas ir tvarias investicijas, stiprinant integracinį augimą, taip pat skatinant atsakingą įmonių elgesį ir jam įsipareigojant; Ragina parengti biudžetus, kuriuose darnus vystymasis būtų pripažintas pagrindiniu tikslu; primenama, kad kova su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu yra solidariojo vystymosi klausimas;

Atsižvelgiant į tai, nurodoma, kad reikalingos investicijoms palankios politikos sistemos, įskaitant tvarumo rezultatų rodiklius ir reikalavimus integruoti tvarumo riziką į sprendimus dėl investicijų ir teisinės valstybės;

Pažymima, jog sukurti tausiai išteklius naudojančią ekonomiką, ES ir jos valstybės narės turi pirmauti mokslo, technologijų ir šiuolaikinės infrastruktūros kūrime.

 

Mokslo, investicijų ir rinkos vienybė

Rekomenduojama valstybėms narėms aktyviau propaguoti stipresnius ryšius tarp mokslininkų ir verslo sektorių, kad jie galėtų keistis geriausia patirtimi ir skleisti inovacijas; pabrėžiama, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamas finansavimas  būtų papildytas strateginiu požiūriu į investicijas, suteikiančiu galimybę inovaciniams sprendimams pasiekti rinką, nes jiems dažnai reikia didelio kapitalo ir didelės rizikos investicijų.

Bendrąsias mokslinių tyrimų programas būtų geriau įtraukti į darnaus vystymosi  kiekvienos šalies ir visuomenės uždavinius, todėl reikia pradėti kurti didelės apimties technologijų perdavimo besivystančioms šalims mechanizmus;

Pajamų nelygybės mažinimas

Vis dar pastebimi valstybių narių padarytos pažangos skirtumai įgyvendinant 10-ąjį DVT ir siekiant mažinti pajamų nelygybę, taip pat nelygybę dėl amžiaus, lyties, negalios, etninės priklausomybės, kilmės, religijos, ekonominės padėties ir kitų veiksnių, – toks mažinimas gali pagerinti socialinę sanglaudą – ir kad nelygybė išlieka ir didėja šalių viduje ir tarp jų, tiek ES, tiek už jos ribų; ragina paspartinti pažangą mažinant didėjančius skirtumus ir skatinant lygias galimybes visiems, tiesiogiai padedant pažeidžiamoms grupėms ir tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, siekiant įtraukesnio ir tvaresnio augimo, taip pat žmogaus vystymosi; Komisiją ragina į 10-ojo DVT peržiūrą, įtraukti pagerintus kriterijus, susijusius su ekonominės nelygybės mažinimu.

Tarptautinio bendradarbiavimo kryptys ir tikslingumas

Tarptautinio bendradarbiavimo politikos ramsčiu kartu su Darbotvarke iki 2030 m. rekomenduojama teikti prioritetą kovai su klimato kaita ir jos padariniais tikslui (13-asis DVT); tam raginamos valstybės narės naudoti komunikacijos strategijas ir veiklą, siekiant padidinti visuomenės ir politinę paramą kovos su klimato kaita veiksmams ir didinti informotumą apie bendrą naudą kovojant su klimato kaita, geresnę oro kokybę ir visuomenės sveikatą, gamtos išteklių išsaugojimą, ekonomikos ir užimtumo augimą, didesnį energijos tiekimo patikimumą ir mažesnes energijos importo išlaidas;

Atsakingas ir tvarus asmeninis ir gamybinis vartojimas

(17-sis DVT) (partnerystės tikslas), reikalauja, kad būtųsumažintos netvarios tendencijos, grindžiamos pernelyg dideliu gamtinių išteklių eikvojimu, taip pat biologinės įvairovės praradimu, atsiradusiu dėl netvaraus vartojimo ir netvarių gamybos modelių; pabrėžiama, kaip svarbu paspartinti savo iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti atsakingą ir tvarų vartojimą, gamybą, ir kartu imtųsi vadovaujančio vaidmens kuriant žiedinę ekonomiką.

Taiki ir įtrauki visuomenė

Primenamos visuotines demokratijos, gero valdymo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių vertybes, kurios yra darnaus vystymo prielaidos, kaip apibrėžta 16-ame DVT (taikios ir įtraukios visuomenės); vis dėlto labai apgailestaujama, kad visame pasaulyje vis dar vyrauja ginkluoti konfliktai ir smurtas; yra susirūpinta dėl to, kad daugelyje šalių trūksta pažangos stiprinant teisinę valstybę ir teisę kreiptis į teismą; primena ES ir valstybių narių įsipareigojimą, išreikštą Europos konsensume dėl vystymosi, priimti visapusišką požiūrį į konfliktus ir krizes, daugiausia dėmesio skiriant nestabilumui ir žmonių saugumui, kartu pripažįstant darnaus vystymosi, humanitarinės veiklos, taikos ir saugumo ryšį, ir ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ir konfliktų paveiktoms valstybėms; pabrėžia, kad tikslas sukurti taikas ir įtraukias visuomenes, kuriose teisė kreiptis į teismą būtų prieinama visiems, turėtų būti integruotas į ES išorės veiksmus, kuriais, remiant vietos suinteresuotuosius subjektus, būtų galima padėti kurti atsparumą, skatinti žmonių saugumą, stiprinti teisinę valstybę ir spręsti sudėtingas nesaugumo, nestabilumo ir perėjimo prie demokratijos problemas;

Pabrėžiama kova su nelygybe šalyse ir tarp jų, diskriminacijos naikinimas, taikos skatinimas, dalyvaujamoji demokratija, geras valdymas, teisinė valstybė ir žmogaus teisės turi būti kiekvienai jos narei pagrindiniai ES vystymosi politikos tikslai;

Politikos krypčių nuoseklumas

Palankiai vertintinos Lietuvos pastangos didinti įvairių politikos krypčių nuoseklumą ir kurti jų sąveiką, siekiant sustiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę;

Vieninga atvirų duomenų ir viešojo sektoriaus informacinė bazė

Raginama įtraukti su DVT susijusius duomenis į didelės vertės duomenų rinkinius, kaip apibrėžta direktyvoje dėl atvirų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos, ir skatinti valstybes nares skelbti visas ataskaitas apie DVT pagal nemokamą licenciją;

Išvada

Pažymima, kad įtraukus ir teisingas švietimas, mokslas, technologijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra itin svarbios priemonės siekiant įgyvendinti DVT, ir pripažįsta, kad reikia pagerinti šio sektoriaus valdymą; apgailestauja, kad iki šiol dar nepadidintas galimas mokslininkų bendruomenės indėlis į pasaulio taiką ir tvarumą.  

 

 

Atgal