VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

02.17. NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO FISKALINĖ IR PERSKIRTOMOJI PASKIRTIS

              

 

Marijona Rastenytė

Mokesčių funkcijos

Socialinis-ekonominis mokesčių vaidmuo pasireiškia jų funkcijomis, kurių svarbiausios yra trys: tai yra fiskalinė, perskirstomoji ir reguliavimo (ribojimo arba skatinimo).

Fiskalinė funkcija remiasi tuo, kad mokesčiai naudojami valstybės biudžeto formavimui. Valstybės biudžeto apie 95 proc. sudaromi mokestiniu pagrindu.

Mokesčių perskirstomojifunkcija susijusi su fiskaline politika ir pasireiškia tuo, kad gautos valstybinio biudžeto lėšos pasitarnauja jų perskirstymui tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų. Valstybės paskirtis ne tik aktyviai vystyti biudžeto suformavimo ir jo paskirstymo funkciją per mokesčių sistemą, bet ypatingai aktyvinti visą ūkio veiklą, kurio išdavoje didėtų skaičius mokesčių mokėtojų tai yra augtų mažų ir didelių įmonių ekonominės galios bei jų kiekis, mažėtų socialiai remtinų skaičius dėl jų įtraukimo į darbinę veiklą bei jų pajamingumo didinimo. Ypatingą dėmėsį turėtų sulaukti bet kokios rūšies eksportas tame tarpe įvažiuojamasis turizmas tam palankiais metų laikais.

Turto mokestis

Turto mokestis pasireiškia:

a) kaip žmogaus sugebėjimų įsigyti turtą apmokestinimas;

b) turto, įsigyto už apmokestintas vieną kartą pajamas, pakartotinas apmokestinimas;

c) apmokestinimas turto, kuris nenaudojamas pajamų gavimui;

d) apmokestinimas turto, kuris naudojamas pajamų gavimui.

Juk visais atvejais mokestis turi būti mokamas nuo pajamų, uždirbtų naudojant turimą turtą, o ne mokamas už tai, kad turtas yra tavo nuosavybėje.

Turto įsigijimo būdai

Turtas įsigijamas sekančiais būdais:

a) sąžiningai dirbant ir labai ekonomiškai, tai yra taupiai ir perspektyviai naudojant uždirbtas ir apmokestintas pajamas, pirkimo būdu;

b) įsigijimas turto įstatymiškai teisėtu būdu (dovanojimo, paveldėjimo) arba  pasinaudojus įstatymų spragomis bei įtakojant Seimą palankių turto užvaldymui įstatymų priėmimą;

c) turto įsigijimas Europos Sąjungos fondų pagalba;

d) turto įsigijimas pažeidžiant įstatymus.

Pirmu, antrų ir trečiu atvejais turto įsigijimas laikomas teisėtu. Ketvirtu atveju taikomos įstatyminės sankcijos. Kaip atsižvelgiama į šį nekilnojamojo  turto įsigijimo kelią įvedant turto mokestį? Turtas, įsigytas už Europos Sąjungos fondų lėšas turėtų būti apmokestinamas skirtingai negu visais kitais atvejais nes tai mokesčių mokėtojų lėšos atitekusios fiziniams arba juridiniams asmenims. Kad teisingai būtų naudojamos, jos turi būti panaudojamos valstybinių ir viešųjų įstaikų kūrimui ir jų veiklai.  

Daugelyje pasaulio valstybių nekilnojamojo turto įsigijimo būdas iš esmės skiriasi nuo mūsų šalyje egzistavusio principo, nes kitose valstybėse tokio suvisuomeninto, bendrai sukurto turto pirminiame etape nebuvo, kaip, kad buvusiose socialistinėse šalyse. Lietuvos žmonės, disponuojantis nekilnojamuoju turtu, o ypatingai butais, daugeliu atvejų daugiabučiuose namuose, jį įsigijo pirkdami iš valstybės už investicinius čekius. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad labai nesunkiu būdu daugiabučių butų gyventojai tapo jų savininkais, bet, iš kitos pusės pasižiūrėjus į šį reiškinį, yra kitaip. Daugelis Lietuvos gyventojų per visą darbinę veiklą, gaudami mažus atlyginimus, tegalėjo įsigyti tik vartojimo reikmenis, o butus įsigijo, kaip visą kitą uždirbtą turtą per visą darbinės veiklos laikotarpį tik po Nepriklausomybės paskelbimo. Tokiu būdu dabar apmokestinti šį turtą arba, kaip butų modernizavimo iniciatoriai nori priversti tokių butų savininkus imti kreditus iš bankų ir vykdyti tik statybininkams ir bankams naudingas operacijas, yra sunkiai pateisinama, o be to užsienio praktika pernešama mechaniškai, neįsigilinus į esmę. 

Nuosavybės į NT apmokestinimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie autoriai šioje problematikoje, net ir Lietuvoje neskiria valdomo nuosavybės teise turto mokesčio nuo mokesčio perkant, parduodant, dovanuojant, registruojant  ir kitais atvejais mokamo. Pastarasis mokestis mokamas visose pasaulio valstybėse, o turto esančio nuosavybėje dalyje šalių ir, kaip rodo praktika, neilgai toks mokestis išgyvena nekeičiamas.

Ekonomiškai nepagrįstas nekilnojamojo turto apmokestinamosios ribos mažinimas ta prasme, kad rinkos ekonomikos sąlygomis jo savininkas laisvai disponuoja savo nuosavybėje esamu turtu ir jį gali naudoti pajamų gavimui. Mokesčio įvedimas apribotų šią savininkų teisę, mažintų jų ekonominį pajėgumą. Mūsų sąlygomis prie tokio didelio skurdo ir nedarbo lygio bus dar daugiau skurdinami žmonės, užkertamas kelias vaikų lavinimui, jų aprūpinimui materialinėmis gyvenimo sąlygomis, emigracijos stabdymui ir tolimesniam tautos progresui.

ES šalių patirtisnustatant mokestinį tarifą

Visose ES valstybėse, išskyrus Maltą, taikomas NT mokestis. Įvairūs mokesčio objektai - statiniai, statybinės konstrukcijos, įvairios paskirties žemė.

Mokesčio subjektai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys;

Skirtingi mokesčių tarifo nustatymo kriterijai. Mokestinis tarifas gali būti nustatomas pagal:

a) regionus (Belgija, Ispanija, Portugalija, Olandija, Vokietija, Austrija, Italija ir UK);

b)  pagal  turto vertės minimumą (Graikija ir Kipras);

c)  pagal turto paskirtį (Švedija, Bulgarija, Čekija, Latvija, Estija);

d)   pagal turto plotą (Lenkija, Slovakija, Vengrija);

e) pagal progresinį mokesčių principą (Prancūzija, Danija, Slovėnija);

f) pagal pirmo šeimos būsto neapmokestinimo principą (Rumunija, Liuksemburgas, Suomija);

Mokesčio dalis nuo BVP visose valstybėse panaši, tik Jungtinėje Karalystėje skaitinė dalies išraiška išskirtinai didesnė. Mokesčio visų valstybių vidurkis nuo BVP sudaro 0,89 proc.;

Mokesčio indėlis į visą šalies mokesčių portfelį panašus, taip pat išsiskiria tik Jungtinė Karalystė.

Visų valstybių mokesčių sistemose NT mokesčio vidurkis sudaro 2,4 proc.; Nepriklausomai nuo procentinės išraiškos, tiek BVP tiek mokesčių portfelio srityje, pagrindinis rodiklis – pajamos į biudžetą. NT apmokestinimas – sudaro pastovias, garantuotas ir nedaug kintančias biudžeto pajamas kiekvienoje valstybėje.

Fiksuoto ir visiems NT sektoriams vienodo tarifo neturi nė viena ES valstybė. Kiekvienoje šalyje labai daug lengvatų taikymo straipsnių, išimčių, neapmokestinamų minimumų ir panašiai, tačiau nei vienoje valstybėje nėra nurodymo, kad šis mokestis turėtų būti panaudojamas gyvenamojo fondo gerinimui ir vystymui toje savivaldybėje, kurioje jis yra surinktas. Be to, turėtų būti priklausomas nuo BVP vienam gyventojui. Kuo mažesnis šis rodmuo, tuo didesnė suma turėtų būti neapmokestinama. Pagal šį principą Lietuva ir kitos į ją panašios valstybės turėtų turėti didesnę neapmokestinamąją suma, negu dabar nustatyta.

Apžvelgti tik svarbiausi mokesčio apskaičiavimo principai, galintys daryti įtaką Lietuvos ūkio raidai.

Asmeninio kaupimo ribojimas

Europos Sąjungos direktyvose teko pastebėti, kad per tam tikrą laikotarpį, visose ją sudarančiose šalyse, siūloma įstatymiškai pagrįsti nekilnojamojo turto mokestį. Kuo valstybė yra ekonomiškai silpnesnė, tuo neapmokestinamoji riba turi būti aukštesnė, kad galėtų sukaupti NT potencialą ekonominių lygių išlyginimui tarp ES šalių. Viena iš reguliuojančio vaidmens šio mokesčio paskirčių būtų ribojimas asmeniniokaupimo, tačiau nustačius neapmokestinamąją ribą pakankamaiprotingą, pvz. 1,5 -2 mljn. eurų ribose, ir koreguojant turto registracinę vertę, žmonės turėtų daugiau perspektyvų aprūpinti šeimos narius gyvenamuoju fondu, kadangi šeima yra pirminė-tėvų ir antrinė- vaikų. 

Siekiant nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tobulinimo galimybes: vertėtų atlikti NT mokesčio pajamų dėl šio mokesčio naštos analizę Laffero kreive, nustatant šio mokesčio mokėtojų pajamingumą optimalioms riboms išreikšti priklausomai nuo  ekonominės situacijos, nes mokesčio naštą tikslinga taikyti didžiausią, vyraujant šalies ekonomikai viršūnės fazėje, mažiausią - vyraujant šalies ekonomikai krizes fazėje; Dabartiniu metu mūsų šalyje neturėjo būti nei nauji mokesčiai įvedami ir mažinamas mokestinis tarifas NT mokesčiui.

Įvertinus pasaulinę praktiką, siūloma gyventojų NT taikyti   apmokestinimo modelį pagal progresinį mokesčių principą, nes šis modelis socialiai teisingesnis palyginti su kitų šalių apmokestinimo metodais.

IŠVADA

Nekilnojamas turtas didelių apimčių, sąžiningai dirbant ir ekonomiškai naudojant pajamas Lietuvos sąlygomis, vertintinas ne vienareikšmiai. Šį situacija vertintina palankiai tuo atveju, kai turto savininkai steigė gamybinius sektorius, sudarė galimybes žmonėms turėti darbą ir gauti darbines pajamas. Už šią veiklą turto savininkus reikėtų skatinti, remti. Nes tai yra mokesčių mokėtojas tiek į biudžetą, tiek į socialinio bei sveikatos draudimo fondus. Tuo pačiu mes priėjome prie mokesčių reguliavimo funcijos, kurios paskirtis per mokesčių nomenklatūrą, taikomus tarifus, jų dydžius, bazių nustatymo tvarką, taikomų lengvatų sistemą, mokesčių mokėjimo taisykles bei baudų sistemą tiesiogiai veikti ne tik pajamų perskirstymą, bet ir finansinę ūkio subjektų padėtį, skatinti ar lėtinti nacionalinės ekonomikos pokyčius.

Atgal