VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

11.09. Ar senjorai išgelbės šalies darbo rinką?

Komentuoja Laura Galdikienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė

Šalyje prastėjant demografinėms tendencijoms, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir tobulėjant technologijoms, kyla vis didesnis poreikis atsigręžti į vyresnio amžiaus darbuotojus. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojai vis labiau įsitraukė į darbo rinką ir tai sumažino nepalankių demografinių tendencijų poveikį darbuotojų pasiūlai. Siekiant, kad tai tęstųsi, bus svarbu gerinti gyventojų sveikatą, užtikrinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir tinkamas paskatas vyresnio amžiaus gyventojams likti darbo rinkoje.

Laura Galdikienė

Demografinės prognozės – niūrios, o sprendimo būdai – riboti. Lietuvos banko skaičiavimais, net ir tuo atveju, jei migracija šalyje bus subalansuota, iki 2060 m. darbo jėga gali sumažėti apie 400 tūkst. asmenų – maždaug tiek, kiek šiandien darbo jėga sudaro Kauno ir Panevėžio apskrityse kartu sudėjus. Dėl gyventojų senėjimo vis daugiau žmonių paliks darbo rinką, nei į ją ateis jaunų asmenų. Visa tai gali didinti darbuotojų trūkumą, skatinti netvarų atlyginimų augimą, kelti konkurencingumo problemas, riboti verslo plėtros galimybes, užsienio investicijų ir ekonomikos augimą. Didėjantis pagyvenusių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis gali kelti iššūkių ir viešiesiems finansams. Remiantis Lietuvos banko atliktos analizės duomenimis, demografinius sprendimus, tokius kaip reikšmingai didesnis gimstamumas ar didelio masto imigracija, – nėra lengva įgyvendinti, tad poreikis aktyviau į darbo rinką įtraukti pagyvenusius asmenis ateityje taps vis didesnis. Jei vyresnių nei 55 m. gyventojų aktyvumo lygis ir toliau didėtų ypač sparčiai, iki 2060 m. darbuotojų pasiūla galėtų sumažėti beveik 100 tūkst. asmenų mažiau, nei minėta anksčiau.

Ilgėjanti gyvenimo trukmė ir technologinė pažanga galėtų suteikti erdvės žmonėms dirbti ilgiau. Prognozuojama, kad gerėjant lietuvių sveikatai jie gyvens vis ilgiau. Anot Europos Komisijos, per ateinančius keturis dešimtmečius moterų, sulaukusių 65 m., tikėtina gyvenimo trukmė pailgės maždaug penkeriais, o vyrų – net šešeriais metais, bemaž daugiausia Europos Sąjungoje (ES). 2060 m. 65 m. sulaukę vyrai galės tikėtis gyventi dar penktadalį, o moterys – net ketvirtį amžiaus. Manoma, kad ne tik prognozuojama geresnė gyventojų sveikata, bet ir platesnis pažangių technologijų taikymas suteiks naujų darbo galimybių vyresnio amžiaus darbuotojams. Pavyzdžiui, jau dabar automobilių gamybos pramonėje naudojami robotizuoti kostiumai (angl. exoskeleton suits), kurie sumažina automobilių surinkėjų fizinės jėgos poreikį. Apskritai šiandien net sunku įsivaizduoti, kokį proveržį leis pasiekti ateities technologijos – štai E. Musko įmonės Neuralink kuriama technologija bando sujungti žmogaus smegenis ir kompiuterį, o tai ateityje galėtų žmonėms suteikti naujų galimybių.

Vida Press nuotr.

Būtina skirti daugiau dėmesio lietuvių sveikatos gerinimui. Nors ilgėjančios gyvenimo trukmės prognozės ir nuteikia optimistiškai, tam, kad jos taptų realybe, būtini dideli teigiami postūmiai sveikatos srityje. Iki šiol tokie pokyčiai vyko ypač lėtai – nuo 1970 m. 65 metų amžiaus žmonių tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo tik 2 metais, palyginkime: Estijoje – 4,5 metų. Apskritai lietuvių sveikata vis dar yra gana prasta. Eurostatas skaičiuoja, kad 2017 m. 65 metų sulaukęs lietuvis galėjo tikėtis be didesnių sveikatos problemų gyventi dar penkerius metus– beveik dvigubai trumpiau nei vidutiniškai ES – ir per dešimtmetį šis rodiklis visiškai nepagerėjo. Pagal Eurostatą, pernai tik 44 proc. vyresnių nei 16 m. lietuvių savo sveikatą vertino kaip gerą arba labai gerą – tai prasčiausias rodiklis visoje ES, kurios vidurkis siekia beveik 70 proc. Siekiant, kad šalies darbo rinką ateityje galėtų papildyti gyvybingi vyresnio amžiaus asmenys, būtina jau šiandien skirti gerokai daugiau dėmesio sveikai gyvensenai ir ligų prevencijai.

Svarbu užtikrinti, kad visuomenė turėtų žinių ir įgūdžių, reikalingų darbo rinkoje.Ilgėjant gyvenimo ir darbo trukmei ir kartu vykstant sparčiai technologinei kaitai, poreikis nuolat atnaujinti žinias didės. Todėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemos kūrimas ir efektyvus jos funkcionavimas gali tapti esmine sąlyga įtraukti daugiau vyresnio amžiaus gyventojų į darbo rinką. Deja, suaugusiųjų mokymasis Lietuvoje vis dar nepopuliarus – 2016 m. tik 28 proc. 25–64 m. gyventojų dalyvavo formaliojo ir neformaliojo švietimo ir mokymo programose, o ES vidurkis sudarė daugiau nei 45 proc. Be to, vyresnio amžiaus žmonių šis rodiklis yra dar mažesnis. Tai rodo ir vyresnio amžiaus gyventojų įgūdžiai. Pavyzdžiui, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Suaugusiųjų gebėjimų tarptautinio vertinimo programą (angl. Programme for the International Assessment of Adult Competencies, PIAAC), beveik pusė 55–64 m. šalies gyventojų turi labai prastus skaitmeninius gebėjimus, kurie darbo rinkoje tampa vis svarbesni. Taigi, norint, kad vyresnio amžiaus asmenys galėtų pasinaudoti ateities darbo rinkos galimybėmis, svarbu jau šiandien aktyviai kurti sistemą, leisiančią šalies visuomenei nuolat gilinti savo žinias ir gebėjimus.

Prie besikeičiančios situacijos turės prisitaikyti ir verslas, ir valstybė.Didėjant konkurencijai dėl darbuotojų, verslas bus suinteresuotas išsaugoti vyresnio amžiaus darbuotojus ir prisitaikyti prie senesnės darbo jėgos. Tam bus svarbu, kad įmonės kurtų sąlygas darbuotojams patogiai mokytis ir dirbti. Vyresnio amžiaus darbuotojams gali būti ypač patrauklus didesnis darbo formų lankstumas, nuotolinis darbas, jų poreikiams pritaikyta darbo aplinka. Jau yra ir teigiamų pavyzdžių – štai automobilių gamintojas BMW po konsultacijų su darbuotojais pritaikė savo gamybos liniją vyresnių darbuotojų poreikiams, įdiegdami geresnį apšvietimą, lengviau įskaitomus kompiuterių ekranus, specialias kėdes, reguliarias mankštų pertraukas ir kitus patobulinimus. Apskritai gebėjimas integruoti vyresnio amžiaus darbuotojus gali tapti verslo konkurenciniu pranašumu – tiek ir užtikrinant darbuotojų pasiūlą, tiek ir geriau atliepiant augančios „sidabrinės ekonomikos“ vartotojų poreikius. Be verslo, svarbus vaidmuo teks ir valstybės vykdomai politikai. Jei norime, kad vyresnio amžiaus žmonės ateityje dar aktyviau prisidėtų prie šalies ekonominės gerovės kūrimo ir padėtų spręsti su nepalankia demografija susijusius darbo rinkos iššūkius, turėsime rasti būdų juos paskatinti ir padėti jiems ilgiau likti darbo rinkoje.

 

Atgal