VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

06.06. N. Mačiulis apie EK rekomendacijas: vilkiname tai, kas turėjo būti padaryta prieš 15 metų

Komentuodamas trečiadienį Europos Komisijos (EK) paskelbtas rekomendacijas Lietuvai, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis Eltai teigė, kad daugelį Lietuvos problemų išspręstų švietimo sistemos sutvarkymas.

EK rekomendacijos pastaruosius penkerius metus beveik nesikeitė. Jeigu prieš dešimtmetį pagrindinės problemos buvo aukštas nedarbo lygis, ypač jaunimo, tai pastaruosius penkerius metus išryškinama pajamų nelygybė, atkreipiamas dėmesys į švietimo sistemos prastą kokybę“, – Eltai teigė N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis. Dainiaus Labučio nuotr.

Anot jo, rekomendacijomis Lietuvai norima pasakyti tai, kad mažinant gyventojų pajamų mokestį reikėtų įvesti turto mokesčius arba juos didinti, nes Lietuva išsiskiria tuo, kad nėra beveik jokių turto mokesčių. Jie yra mažiau žalingi ekonomikai, jie nemažina paskatų dirbti ir gauti oficialias pajamas, bet Lietuvoje, N. Mačiulio teigimu, jie yra labai nepopuliarūs.

Ekonomisto manymu, automobilių mokestis būtų gera alternatyva mažinant gyventojų pajamų mokestį (GPM).

„Jeigu būtų ir toliau mažinamas GPM, ypač mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, o prarastos pajamos kompensuojamos automobilių mokesčiu, tai būtų teigiamas veiksmas, vertinant valstybės finansus, gyventojų perkamąją galią ir aplinkosaugos aspektus. Lietuva išlieka viena iš nedaugelio ES valstybių, kuri neturi jokio automobilių mokesčio, susieto su automobilio tarša ir yra viena iš valstybių, kurių automobilių įtaka klimato kaitai ir aplinkai yra viena didžiausių. Šioje srityje turime imtis kažkokių priemonių“, – Eltai komentavo N. Mačiulis.

Jo teigimu, nesumažinus anglies dvideginio, išmetamo į atmosferą iš lengvųjų automobilių, Lietuvai reikės mokėti baudas už tarptautinių įsipareigojimų nevykdymą.

„Ar ši Vyriausybė, ar kitos turės pripažinti tą realybę, kad automobilių mokestis yra neišvengiamas ir jis nėra labai žalingas. Jei neigiamai žiūrime į visus mokesčius, tai yra viena mažiausių blogybių“, – pridūrė ekonomistas.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad paviršutiniškai žiūrima į pajamų nelygybės rodiklius, nes pasižiūrėjus į santykinį skurdą ar GINI koeficientą, atrodo, kad jokios pažangoso Lietuvoje nėra arba ji labai maža, tačiau žiūrint į detales vaizdas tampa kitoks.

„Jeigu žiūrėtume, kaip keitėsi pastaruosius 5 metus pajamų nelygybė tarp dirbančiųjų, tai ji gana ženkliai sumažėjo, nes buvo didinamas minimalus atlyginimas, apmokestinamasis pajamų dydis, pastaraisiais metais pradėjo sparčiau didėti ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Dėl to pajamų nelygybė labai sumažėjo, bet apie tai niekas nekalba, nes pasižiūri nacionalinius rodiklius, o ten pajamų nelygybę iškraipo tie asmenys, kurie yra iškritę iš darbo rinkos. Jie darbo pajamų negauna, oficialių pajamų neturi, turi skurdžias nedarbingumo išmokas, todėl juos įtraukus į bendrą nacionalinę statistiką mes matome didelę pajamų nelygybę“, – Eltai komentavo ekonomistas.

Jo manymu, vienintelė ilgalaikė, tvari, struktūrinė priemonė, išspręsianti daugelį Lietuvos problemų – švietimo sistemos, perkvalifikavimo programų tobulinimas, galimybė kompetencijų, tinkamo išsilavinimo neturintiems asmenims pakeisti profesiją, įgyti įgūdžių, kuriais sėkmingai galėtų realizuoti save darbo rinkoje.

„Tai yra reforma numeris vienas Lietuvai, su kuria išspręstume daugybę problemų – ir regioninę, ir socialinę atskirtis, ir pajamų nelygybę, ir šalies konkurencingumo, darbuotojų trūkumo problemas. (...) Vilkiname tai, kas turėjo būti padaryta prieš 15 metų“, – sakė N. Mačiulis.

Kaip ELTA jau rašė, EK paskelbė Lietuvai ir kitoms ES valstybėms narėms skirtas ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijas. Lietuvai rekomenduojama imtis veiksmų mokesčių sistemos, švietimo, sveikatos bei inovacijų srityse.

EK siūlo gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui, mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, pagerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą.

Gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemos, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir veiksmingumą. Gerinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, įperkamumą ir veiksmingumą.

Taip pat orientuoti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į inovacijas, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvaraus transporto ir energijos jungtis, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. Skatinti našumo augimą gerinant viešųjų investicijų veiksmingumą. Sukurti nuoseklią mokslo ir verslo bendradarbiavimo rėmimo sistemą ir konsoliduoti mokslinių tyrimų ir inovacijų įgyvendinimo agentūras.

Atgal