VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

05.25. DARBO ESMĖ: ŽMOGUS, KAIP DARBO SUBJEKTAS

Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė

 

Darbas yra žmogaus veikla nukreipta į gamtos keitimą žmogui naudinga kryptimi. Jis gali reikštis materialia (fizine) ir nematerialia (protine) forma, skirta atskiro  individo ar  visuomenės vartojimui ir gerovei.

Kokia yra darbo patirties  prasmė? Žmogus darbo patirtį išgyvena, kaip emocinį pakilimą, ypatingais sėkmės (ekonomine, karjeros prasme) atvejais. Kaip galima išgyventi darbo patirtį ir žmogaus  laisvės raišką, kuri priklauso nuo aplinkybių ir siekiamybės save pilnai realizuoti?    

Žmogus išgyvena darbo patirtį taip, kaip išgyvena visą savo gyvenimą, kadangi darbas yra asmenybės išraiška, nes jis save suvokia individualiai, tai yra pradedamas nuo savęs. Tai parodo žmogaus didybę, dėl kurios gali siekti ir realizuoti didžiulius dalykus, ir jo sudėtingumus, kurie jį padaro dar sąmoningesnį savo gilios  prasmės atžvilgiu leidžia rasti atsakymą į klausimą: kaip galima išgyventi darbo patirtį išliekant laisvu žmogumi, netampant aplinkybių vergu? Tai priklauso nuo darbo pobūdžio, nuo jo sąlygų ir nuo asmens žmogiškumo lygio.

Darbą, kaip žmogaus raidos vystymo kelią, galima suprasti, nujausti, kad darbas įveda žmogų į pažinimo kelią, į supratimą mokslinių minčių ir mūsų pačių gilesnį savęs suvokimą. Ugdomasis darbo aspektas išmoko žmogų  dirbti ir dirbant mokytis.

Kad išmoktume dirbti reikia, kad būtume nusiteikę būsenai, kuri leistų išgyventi kitokią darbo patirtį, žmogiškesnę, labiau sugebančią atskleisti gyvenimą ir jį išpildyti. Kad imtumėmės šio darbo visų pirma, reikia pripažinti, kad mums reikia išmokti dirbti. Visų antra, reikia nusiteikti mokymuisi, nes tai nėra lengva. Čia prasideda pažinimo kelias. Darbe, kaip ir gyvenime, nuolatos iškyla klausimas, į kurį reikia atsakyti, kaip darbas yra susijęs su manimi, mano likimu, mano savęs  individualia ir visuomenine prasme atskleidimu. Kad atsakytume į šį klausimą, neužtenka suvokti poreikį ir nusiteikti imtis mokymosi. Reikia darbo prasmės supratimo, kuri sugebėtų žmogui pasiūlyti kelią, kuriuo eiti. 

Kiekvienas žmogus turi kokią nors priežastį dirbti; visi turime priežastį, kitaip nieko nedarytume. Priežastimi yra šeima, pinigai, valdžia/galia, visuomenė ir kitos vertybės. Kiekviena mintis yra tikrinama patirties. Nepaisant mūsų ketinimų ar prisirišimo prie tam tikros veiklos, realybėje yra tikrinamas kiekvienos iš jų pagrįstumas. Tai matome dabar, ekonominės situacijos akivaizdoje: kiek ir kokių veiklų, sukurtų produktų, pateiktų paslaugų pasirodė esančios tikros, tai yra ilgaamžės, sugebančios atlaikyti laiko ir netikėtumų iššūkius ir tarnaujančios visų rūšių resursų taupymui.

Pirmojoje pramonės revoliucijoje mašinos pakeitė žmonių darbo jėgą, bet nesugebėjo pakeisti mašinomis tokių darbų, kur buvo galima daugiau išlaisvinti protinių ir pojūčių galių.

Antrojoje pramonės revoliucijoje mašinos pakeičia ne tik fizinį darbą, bet ir labai didelę dalį kitų darbų, reikalaujančių protinių sugebėjimų, kurių mašinos iki šiol nesugebėdavo atlikti.

Trečiojoje pramonės revoliucijoje perversmas stipriai pakeitė žmonių gyvenimo sąlygas. Ši revoliucija vadinama kompiuterių revoliucija, nes jiems davė impulsą puslaidininkių, centrinių kompiuterių,  asmeninių kompiuterių ir interneto plėtra. 

Atsižvelgiant į tris pirmąsias pramonės revoliucijas, galima teigti, kad šio amžiaus pradžioje prasidėjo ketvirtoji pramonės revoliucija. Ji remiasi kompiuterių arba skaitmeninės pramonės revoliucijos rezultatais. Šios pramonės esminiai požymiai: mobilusis internetas, dirbtinis intelektas, nanotechnologijos, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir kita. Būtent šių technologijų sintezė išskiria ketvirtąją pramonės revoliuciją iš ankstesnių revoliucijų.

Vykstant šiai revoliucijai, naujausios technologijos ir inovacijos plinta daug greičiau nei per ankstesnes revoliucijas. 

Yra išskiriamos keturios pagrindinės technologijų raidos fizinės apraiškos: autonominiai automobiliai; 3D spausdintuvai; pažangioji robotika ir dirbtinis intelektas; naujosios medžiagos.

Kiekvienos raidos apraiškoje turi būti mažesni kaštai, kurie išlaisvina darbo jėgą ir įrangą, tačiau ne didesni už buvusį darbo užmokestį išlaisvintų darbuotojų ir naudotų įrenginių vertę, aukštas darbo našumas, kuris atpigina pagamintą produktą ar paslaugą, padidina darbo užmokestį kuriantiems robotus, diegiantiems juos į gamybos ir darbo procesus, prižiūrintiems robotų veiklą procese, remontuojantiems gedimo atvejais ir keičiantiems, esant reikalui, į naujus robotus.

Taigi dirbtinio intelekto ir pažangiosios robotikos spartus vystymasis turi pozityvios įtakos žmogaus gyvenimui. Priimami racionalūs ir duomenimis grindžiami sprendimai, kuriamos inovacijos, medicinos mokslas pasiekia didelių laimėjimų, kada pasitelkiant robotus, darbai atliekami veiksmingiau, efektyviau, atsiranda galimybių smulkiajam verslui, startuoliams, tačiau gali pasitaikyti kompiuterinių įsilaužimų ir kibernetinių atakų, kas byloja apie svarbą jų  saugumo užtikrinimui.

Dėl technologijų plėtros ir dirbtinio intelekto valstybės pradeda kurti reglamentus, kurie skatina technologijų kūrimą bei plėtojimą, bet tuo pačiu ir riboja, nes tam tikra robotų priežiūra ir kontrolę, kuri yra būtina. Europos valstybės pačios turi kuri taisykles, kurios apibrėžtų robotų naudojimą, ES turi užtikrinti universalias taisykles, kurios galiotų visoms sąjungos valstybėms.

Bendroje Europos darbo rinkoje keisis profesinė darbo struktūra. Profesijų pasiskirstymas pagal automatizavimo tikimybę vyks mažėjančio poreikio kryptimi, kur reiškiasi besikartojančios operacijos, reikalaujančios iš žmogaus sunkaus fizinio darbo, vykstančios kenksmingomis žmogaus prigimčiai sąlygomis. Labiausiai tikėtina: Rinkodaros specialistai; Mokesčių deklaracijų rengėjai; Draudimo agentai, žalos vertintojai; Teisėjai, arbitrai; Maitinimo įstaigų vadovai; Nekilnojamo turto agentai; Ūkui darbų rangovai; Sekretoriai, administratoriai; Kurjeriai ir daugelis kitų profesijų ir specialybių.

Mažiausiai tikėtinas poreikio mažėjimas, tai Socialiniai darbuotojai, besirūpinantys psichikos ligoniais ir sergančiais priklausomybės ligomis; Choreografai; Chirurgai; Psichologai Personalo vadovai; Kompiuterinių sistemų analitikai; Robotų kūrėjai;  Antropologai ir archeologai; Laivų konstruktoriai, inžinieriai; Pardavimų vadovai, generaliniai vadovai ir kiti.

Kita esminė ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčių kryptis – skaitmeninė. Tai labai plati pokyčių grupė, apimanti tokias skaitmenines technologijas kaip daiktų internetas ir didieji duomenys, skaitmeninės valiutos, išmaniosios gamyklos ir išmanieji miestai.

Daiktų internetas, tai viena iš pagrindinių skaitmeninių technologijų, suformuotų ketvirtosios pramonės revoliucijos eigoje. Ši sąvoka dažnai apibūdinama kaip daiktų (produktų, paslaugų ar vietovių) ir vartotojų santykis, tarpusavyje sujungus technologijas bei įvairias platformas. Daiktų internetas yra vadinamas kita interneto evoliucijos pakopa, kai daiktai tampa aktyvūs verslo, informacijos ir socialinių procesų dalyviai, galintys komunikuoti tarpusavyje ir su išmaniąja aplinka keisdamiesi duomenimis, autonomiškai reaguoti į fizinio pasaulio įvykius bei veikti aplinką atliekant įvairius veiksmus ir teikiant paslaugas.

Keičiasi tiekimo grandinių valdymo būdai, atsirandant galimybei labai detaliai stebėti ir optimizuoti lėšų panaudojimą. Viena plačiausiai taikomų daiktų interneto technologijų įmonėse – nuotolinis stebėjimas. Šis metodas yra vadinamas radijo dažnio identifikavimo žymuo (RFID) ir naudojamas daiktų interneto objektams identifikuoti ir sekti. Kiekvienoje pakuotėje ar konteineryje gali būti įrengtas jutiklis arba siųstuvas. Tai įmonei atveria galimybes stebėti daiktų judėjimą visoje tiekimo grandinėje. Įmonės klientai taip pat gali nuolat stebėti siuntinio ar dokumento judėjimo būklę.

Programinės įrangos technologijomis paremtas skaitmeninis ryšys atveria labai plačias galimybes naudoti įvairius daiktus. Rinkoje jau galima įsigyti akinius, kurie atkartoja smegenų funkcijas, ir vartotojui vos pamačius objektą, suteikia visą reikiamą išplėstinę informaciją. 

Ketvirtoji pramonės revoliucija formuoja radikaliai naują požiūrį, kuris iš pagrindų keičia asmenų bei institucijų bendradarbiavimo būdą. Blokų grandinės technologija apibūdinama kaip pasitikėjimu grindžiama skaitmeninė technologija, kuri yra bendrai naudojama, programuojama bendradarbiaujant nepažįstamiems asmenims, nedalyvaujant jokiai priežiūros institucijai. Pagrindinis blokų grandinės elementas yra skaitmeninė valiuta arba kriptovaliuta. Bitkoinas yra geriausiai žinoma skaitmeninė valiuta. Blokų grandinės technologija registruoja finansines operacijas, atliktas bitkoinais. Ši technologija gali sumažinti atsiskaitymų ir operacijų išlaidas. Bendrai naudojamos bazės technologija gali standartizuoti įvairią veiklą, tai saugoti klientų sąskaitas, atlikti tarptautinius mokėjimus, vykdyti atsiskaitymus, taip pat valdyti ateities sandorius.

Naudojant skaitmeninę valiutą, apribojamas finansinių institucijų tarpininkavimas, nes naujos paslaugos ir mainai vyksta tiesiogiai blokų grandinėje. Blokų grandinė iš esmės yra pasaulinė skaitmeninio formato knyga, kurioje fiksuojamos visos finansinės operacijos. Tačiau blokų grandinės technologija valstybėms ne tik atveria galimybių, bet ir sukuria problemų, kadangi ši technologija nėra reglamentuojama ir prižiūrima jokių institucijų, todėl yra sunkiau kontroliuoti pinigų politiką.

Šiuo metu šią prigimtį sąlygoja ketvirtoji pramonės revoliucija, kurios esmę  sudaro skaitmenizacija visuose žmogaus veiklos lygmenyse, buities ir įmonių  grandyse - nuo darbo kabinetų, gamybos padalinių, sandėlių, iki kompiuterių ekranų ir mobiliųjų įrenginių. Skaitmenizacija turi padėti įmonėms efektyviai valdyti ryšius su klientais ir tiekėjais, taip pat produkto gyvavimo ciklą ir tiekimo grandinę. „Konkurencingu galima išlikti tik kuriant vartotojų geidžiamus gaminius, siūlant nepriekaištingas paslaugas, taikant pažangius verslo modelius. Tačiau visa tai reikalauja nuolatinio dalijimosi informacija skaitmeniniu būdu, nes tik taip spartėjančiame pasaulyje įmanoma tiksliai ir kruopščiai įgyvendinti visus verslo procesus nuo užsakymų priėmimo iki gamybos ir platinimo galutiniam vartotojui“, – teigia T. Madsenas.

Pramonės inicijuojamos skaitmeninės technologijos jau keičia kai kurių šalių gamybos supratimą pereinant į išmaniųjų fabrikų lygmenį.   Naujosios pramonės revoliucijos viena iš krypčių–maksimalus technologijų įdarbinimas gamyklose.

Sustiprintų informacinių technologijų saugumo sprendimų kūrimas yra plati sfera, kaip ir švietimo plėtra kvalifikuotiems darbuotojams, kurie galėtų valdyti išmaniąsias gamyklas.

Skaitmeninis pasaulis, kuriame informacijos srautai formuoja ne tik mokslo sklaidą, ekonomiką, kultūrą, bet ir keičia miestų sampratą, formuojasi išmanieji miestai. Daiktų interneto įsigalėjimą miestuose šiandien reprezentuoja išmaniojo miesto   koncepcija,  kuriame yra apie 20 tūkstančių jutiklių. Visi šie jutikliai jungia miesto pastatus, infrastruktūrą, transportą, tinklus bei komunalines įmones. Mieste yra suformuota fizinė erdvė, kurioje galima tikrinti ir stebėti, kaip įgyvendinamos sąveikos ir laikomasi valdymo taisyklių, kokios yra technologijų funkcijos ir rėmimo paslaugos.

Kokios prasmės ieškoma žmogui tolimesniame  vystymosi etape? Ta pati kaip ir ta, kuri paremta  geresnio, užtikrintesnio gyvenimo viltimi.  Todėl  nėra nė vienos nereikalingos akimirkos, nereikalingo ar mažiau oraus darbo.  Mums darbas yra pripažinimas, kad jis yra visko pagrindas, o žmogus yra Darbo Subjektas, tai yra pirmapradis gamybos priemonių kūrėjas ir vartotojas.

Palaikyti idėją reikia bendrų veiksmų.  Atsakymas yra toks: ne vienas, bet tik įtraukdamas ir kitus. Užmegzdamas veiksmingą draugystę (gyvenimą kartu ar draugiją, ar judėjimą) tai yra didesnį jėgų suvienijimą, pagrįstą abipusiu pripažinimu. Tokia draugija yra tuo tvirtesnė, kuo motyvas, dėl kurios jis atsiranda, yra ilgaamžiškesnis ir stabilesnis. Vienybė gimstanti iš bendro ekonominio intereso, trunka tiek, kiek yra laikoma naudinga ir reikalinga žmogui.  Štai kodėl mūsų pirmutinė pareiga yra sukurti darbo vietas, kur būtų puoselėjamas tikrasis žmogaus veidas. Tai yra mūsų susivienijimų, kokie jie bebūtų, prasmė: kurti aplinką, kurioje su žmogumi būtų elgiamasi pagal tai, kas jis iš tikrųjų yra. Dėl to reikia daryti kartu su kitu žmogumi ne pagal išankstinę idėją, o pagal tai, kokia yra kito prigimtis.

Atgal