EKONOMIKA
Ekonominės pasaulio pažangos vystymosi tendencijos
Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė
Sprendžiant iš visų makroekonominių rodiklių, tokių kaip ekonomikos augimas, nedarbas ir infliacija, geriausi metai daugelio šalių ekonomikai buvo pastarojo dešimtmečio pabaiga. Tai sąlygoja monetarinė, fiskalinės, prekybos ir kitų susijusių sričių politika visame pasaulyje. Tačiau sunku nuspėti, kokių politikos pasiūlymų bus pateikta pastaruoju laikotarpiu. Pastarajame dešimtmetyje dalyje pasaulio valstybių, tokių, kaip JAV, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje pasikeitė valstybių vadovai. Be to, besivystančiose šalyse, įskaitant Argentiną, Saudo Arabiją ir Braziliją, Venesuelą ateities perspektyvos atrodo dar labiau miglotos, kadangi, kaip teigia Stenfordo universiteto ekonomikos profesorius Michaelis Boskinas visų pirma, reikia tikėti, kad dabartinis pasaulio ekonomikos augimo tempai bus mažesni, negu prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas. Tai sąlygoja Europa, kur cikliškas ekonomikos pakilimas gali sulėtėti, ir antras veiksnys, naftos turtingi Artimieji Rytai vėl gali sąlygoti įtampos kilimą.
Manytina, kad Federalinis rezervas, kuriam pradėjo vadovauti Jerome`as Powellas, toliau tęs ar net paspartins pinigų politikos normalizavimą.
Dėsime viltis į tai, kad didieji centriniai bankai ims normalizuoti pinigų politiką, nors ir lėčiau, nei būtina.
Ekonomikos augimą stabdo besikaupiančių problemų sprendimas. Jau ne vieną dešimtmetį auga pensijų ir sveikatos priežiūros sistemų sąnaudos, perskirstomos valstybės lėšas, skirtos kitoms reikmėms, auga reikalavimas didinti mokesčius.
Daugeliui ES valstybių būtina sumažinti valstybės skolą, o euro zonoje reikia išspręsti tik su valstybės parama išsilaikančių bankų krizę. Be to, ar būtų labai naudingos darbo rinkos reformos, kurias inicijavo Prancūzija.
Biudžetininkų atlyginimams Prancūzija išleidžia apie 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai – 1,5 karto daugiau nei Vokietijoje. Apskritai Prancūzijoje valstybės išlaidos sudaro daugiau nei pusę šalies BVP, o tai – aukščiausias rodiklis Europoje. Mokesčių rinkliavos – 46,2 proc. BVP – trečdaliu viršija vidutinį trisdešimties Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių – turtingųjų klubo – rodiklius. Dėl aukštų mokesčių nuo amžiaus pradžios šalį paliko dešimtys tūkstančių milijonierių, o, kai kuriais vertinimais, Prancūzija dėl to kasmet negauna 5 mlrd. eurų mokesčių ir panašiai tiek pat investicijų. Nepaisant socialistinio prancūzų kapitalizmo veido, kone 9 mln. prancūzų arba kitaip – 14 proc. gyventojų – skursta, rašo bbc.com. Ką nori pakeisti E.Macronas? Pirmuosius metus būdamas versle E.Macronas ir jo šalininkai parlamente pašventė mokesčių sistemos, darbo rinkos ir valstybinės geležinkelių kompanijos reformoms. Kitas etapas, kuris buvo paskelbtas nedaug likus iki „geltonųjų liemenių“ protesto, turėjo paliesti dar jautresnes sferas: sveikatos apsaugą, pensijų sistemą ir valstybės tarnybą, ko išdavoje šis reformų etapas yra sustabdytas.
ES struktūrinių reformų vystymas vyksta nenuosekliai, ekonomika augs palyginti lėtai, kas įtakoja bendrus darbo užmokesčio augimo ir darbo vietų kūrimo tempus. Pastangos įgyvendinti reformas paskatins politinę reakciją, kuri bus žalinga ilgalaikėms investicijoms, o to išdavoje susidarys prielaidos valiutos krizei formuotis, todėl labai svarbu ES ir Jungtinei Karalystei pasiekti abiem pusėms priimtiną „Brexit“ susitarimą, dėl pakankamai stiprių prekybos santykius užtikrinimo, o JAV, Kanados ir Meksikos derybose dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo bus siekiama palengvinti prekybą žemyne.
Labai svarbu, kad įgyvendinant naują informacinių ir ryšių technologijų (IRT) politiką ar bus tinkamai suderinti visų suinteresuotųjų subjektų teisėti, tačiau konkuruojantys interesai, kadangi interneto įmonės savo rankose sutelks didelę rinkos dalį, taip pat dėl to, koks bus naujųjų technologijų poveikis asmens privatumo, teisėsaugos ir nacionalinio saugumo srityse. Technologinė pažanga gali atnešti daugiau ekonominės nei socialinės naudos. Tarnaudami technikai keisime žmogaus vaidmenį kūrybos ir darbo procese. Juk žmogus yra pirmoji grandis darbo procese, užtikrinanti tiek gamybos priemonių kūrimą, tiek jų panaudojimą bei žmogaus darbo sąlygų gerinimą, jų lengvinimą ir žmogaus kūrybinių galių laisvinimą. Nesuteikiant pirmumo žmogui, jo kūrybinių galių visapusiškam užtikrinimui technologiniai patobulinimai veda žmoniją ne visada progreso, o kartais ir regreso kryptimi.
Todėl Žmogus, kaip asmuo, yra darbo subjektas.Būdamas asmuo, jis dirba, atlieka įvairius darbo procesui priklausančius veiksmus, ir visa tai, nepaisant jų objektyvaus pobūdžio, turi jam tarnauti įgyvendinant jo žmogiškumą, vykdant asmeninį pašaukimą, kaip darbo kūrėjo, kuris jam būdingas dėlei jo žmogiškumo užtikrinimo.
Neatsitiktinai tikėtinas didelis visuomenės pasipriešinimas didžiųjų technologijų bendrovių veiksmams, ypač jei prastas jų savireguliavimas ar atsisakymas bendradarbiauti su teisėsauga lems kokius nors neprognozuojamus įvykius žmogaus gerovės kūrime.
Vystantis pasaulio ekonomikai šia kryptimi prireiks ne vienų metų, kol bus užtikrintas tinkamas politikos balansas šioje srityje. Jei koks nors ateities įvykis turės stiprų emocinį poveikį, visuomenės nuomonė gali smarkiai pasikeisti, nors būsimas reguliavimas greičiausiai neužgniauš konkurencijos ir inovacijų.
Prognozuojant pasaulio vystymosi perspektyvą teigia Stenfordo universiteto ekonomikos profesorius M. Boskinas, kad orientuojamasi į tai, kad terorizmas bus pažabotas, konfliktai nuslops, demokratija ir visuotinės gerovės sklaida įgis tam tikrą pagreitį, o į visuomeninę sferą sugrįš didesnis korektiškumas ir sąžiningas dialogas.
Atgal
.jpg)
