VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

04.23. Investicijos į biokuro šilumos gamyboje plėtrą greitai bus nenaudingos - reikės ieškoti kitų išteklių

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius mano, kad šilumos tiekimo sektoriuje prieita kryžkelė, kai į biokuro plėtrą šilumos tiekime greitai nebebus verta investuoti. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė su tuo sutinka ir priduria, kad ateityje laukia daug klausimų, susijusių su investicijomis į biokuro įrenginių atnaujinimą.

Pasak V. Lukoševičiaus, šiuo metu 70 proc. tiekiamos šilumos vartotojams yra gaminama iš biokuro, todėl ši žaliava yra labai svarbi Lietuvai.

„Ši rūšis nepaprastai svarbi Lietuvos piliečiams, verslui, kurie už ją moka atitinkamus pinigus. 2004 m. pas mus šilumos tiekime dominavo gamtinės dujos ir buvo dar gana pigus sovietinių įrenginių parkas, 2018 m. biokuras pasiekė beveik 70 proc., bet tai yra brangūs, šiuolaikiniai biokuro įrenginiai. Jie kainavo nemažus pinigus, europinės lėšos labai padėjo jų skvarbai į šilumos ūkį, bet mes suformavome didelį šilumos gamyboje kapitalo turtą, kurį dabar reikia apmokėti investuoti į išlaikymą“, - Seime rengtoje diskusijoje apie šilumos ūkį sakė V. Lukoševičius.

Jo teigimu, norint visiškai atsisakyti iškastinio kuro ir pereiti prie atsinaujinančios energetikos, vien biokuru pasikliauti nebus galima.

„Akivaizdu, kad reikia naujo požiūrio, reikia apsispręsti, kas darys naujus projektus, pakeitimus, kurie neišvengiamai ateis į mūsų šilumos ūkį. Vien biokuru nelabai galėsime pasikliauti, nes, pabaigus Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių statybas, biokuro dalis artės 80 proc. link.

Tolesnės investicijos į biokurą vargu ar bus ekonomiškai tikslingos, nes investuoti į papildomus biokuro katilus dėl tų pikų, kuriuos padengiame dujiniais katilais, neapsimokės, nepaisant europinės paramos. Tad turime ieškoti kitų šaltinių, kad visą poreikį galėtume patenkinti atsinaujinančiais ištekliais“, - sakė V. Lukoševičius.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos direktorė V. Gaubytė sutinka, kad artėja riba, kai neapsimokės diegti papildomų naujų biokuro įrenginių. Pasak jos, į naujus įrenginius investuoti efektyvu tada, kai šilumos tiekimą sudaro iki 80-85 proc. biokuro.

„Vilniuje biokuro naudojimas pakils, ir tai yra labai gerai, kadangi tai buvo paskutinis ne iki galo susitvarkęs miestas. Kaune atliekos kažkiek keis biokurą, todėl jo procentas šiek tiek mažės dėl to. Vis dėlto, kalbant apie investicinę aplinką, nereikėtų žiūrėti vien tik į šitą dalį, kadangi dar yra miestų, kur nedidelės apimties įrenginiai dar yra reikalingi ir jie mažins kaštus, todėl jie turėtų būti statomi“, - mano V. Gaubytė.

Pasak jos, biokuro katilai veikia efektyviai apie 15-20 metų, todėl ateis laikas, kai reikės investuoti į jų atnaujinimą.

„Tada reikės vėl galvoti, kur apsimoka dėti katilą, vykdyti kogeneraciją. Čia bus reikalingos tam tikros investicijos, siekiant išsaugoti tai, ką turime, ir kai kur dar labiau suefektyvinti gamybą iš biokuro“, - teigė V. Gaubytė.

2018 m. paskutinį ketvirtį šilumai ir elektrai gaminti iš viso nupirkta 126 544,57 tne biokuro už 27,217 mln. eurų - 1,7 proc. mažiau nei 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, didžioji nupirkto biokuro dalis (85,9 proc.) tenka centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms.

Daugiausia perkama medienos kilmės biokuro (medienos skiedrų), 2018 m. ketvirtą ketvirtį tai sudarė 98,3 proc.

VKEKK duomenimis, biokuro rinkoje pastebimas dalyvių skaičiaus augimas: 2018 m. ketvirtą ketvirtį rinkoje veikė 59 pirkėjai ir 114 pardavėjų (iš viso 173), 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį - 157.

Nežymiai didėja koncentracija biokuro rinkoje: 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį vienas tiekėjas, užėmęs 15,40 proc. rinkos, 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį užėmė 17,31 proc. Keturi didžiausi biokuro tiekėjai kartu užima 37,40 proc. rinkos.

 

Atgal