VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

03.29. Ar dideli mokesčiai Lietuvoje?

Anatolijus Lapinskas

 

Tradicinė dainelė: Lietuvoje sunku pragyventi, nes dideli mokesčiai. Vyksta performansai, tempiant didžiulį mokesčių akmenį, kuris esą prislegia paprastą žmogų. Pompastiškai švenčiama simbolinė laisvės nuo mokesčių diena, esą vos ne pusę metų mokesčių mokėtojai dirba valdžiai ir tik kitą pusę patys sau.

Ar tikrai Lietuva pasmerkta gyventi nepakeliamo mokesčių akmens prislėgta? Paskaičiuokime, ar tikrai taip.

Tarptautiniai mokesčių sistemų palyginimai yra gana sudėtingi. Teoriškai mokesčiai taikomi nuo gautų pajamų ir nuo pardavimų dydžio, bet skirtingi atskirų šalių apibrėžimai, kas konkrečiai yra apmokestinama, taip pat lengvatų ir išimčių taikymas sukuria gana painų brūzgyną problemos nagrinėtojams.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bendrą padėtį leidžia suvokti mokesčių naštos ir bendro vidaus produkto (BVP) palyginimas, nors reikia pripažinti, kad padėtis pasaulyje yra labai skirtinga. Afrikoje bendra mokesčių apkrova susieta su BVP yra nuo 10,8 proc. iki 30,3 proc., Azijos šalyse tarp 11.8 – 30,7 proc., Lotynų Amerikoje tarp 12,4.

Galima įžiūrėti tam tikrą dėsningumą: aukštesnis mokesčių lygis pagal santykį su BVP yra  turtingesnėse šalyse, daugiausia Šiaurės pusrutulyje, kur yra išvystytos valdiškos struktūros, tokios kaip sveikatos ir socialinė apsauga. Tai atsispindi ir mokamuose mokesčiuose.

Šiaurės šalyse didžiausią reikšmę turi fizinių asmenų pajamų mokestis (Personal Income Tax - PIT), mažesne dalimi įmonių pajamų mokestis (Corporate Income Tax - CIT). Taip pat ir tam tikros rūšies mokestis – privalomos socialinės įmokos. Pietų šalyse – didžiausias įplaukas atneša prekių ir paslaugų pardavimų mokesčiai (PVM ir kiti).

Aukščiausias mokesčių lygis dėl santykio su BVP užfiksuotas (2016) Islandijoje – 51,6 proc., Danijoje – 46,2 proc., Prancūzijoje – 45,5 proc. Žemiausias lygis yra ten, kur valstybinės struktūros ir institucijos yra silpnos. Rekordininkė čia yra Kongo demokratinė respublika Afrikoje, kur bendras mokesčių svoris tesiekia 10,8 proc. bei Indonezija – 11,8 proc.

Jokia šalis neįveda staigių mokesčių pakeitimų mokesčių srityje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas tam tikras mokesčių mažėjimas OECD šalyse. Nuo 2000 m. labiausiai jie sumažėjo Airijoje (7,7 proc.) ir Švedijoje (4,9 proc.).

Mokesčiai mažinami Kazachstane, Norvegijoje, Izraelyje, Kanadoje. Kaip išimtis yra OECD šalys, kurios patyrė krizę, pvz., Graikija, kur mokesčių spaudimas pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo 5,2 proc. bei Portugalija – 3,3 proc. Reikėtų pastebėti, kad kartu tai ne tik mokesčių padidėjimas, bet ir BVP sumažėjimas.

Kita vertus, tose šalyse, kur mokesčių dalis palyginti su BVP buvo palyginti maža - Lotynų Amerikos ir Afrikos šalyse – pastebimas mokesčių augimas. Daugiausia tose, kurias vargina permanentinės ūkio krizės. Pavyzdžiui, Argentinoje, kur 2000 – 2016 laikotarpiu mokesčiai padidėjo 11,5 proc., taip pat Ekvadore, Bolivijoje.   

Lietuvoje, kaip rodo OECD statistika, mokesčių spaudimas lyginant su BVP tėra 29,8 proc., kai  OECD vidurkis  - 34 proc. Latvijos rodiklis – 30,4 proc., Estijos – 33,7 proc., Lenkijos – 33,4 proc., JAV – 25,9 proc.  

Danijoje, Naujojoje Zelandijoje (taip pat ir kai kuriose kitose šalyse) socialinio draudimo išlaidos dengiamos iš bendrųjų mokesčių. 

 

 

  

Atgal