EKONOMIKA
03.23.Šeimos ekonominė vienybė
Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė
Nepriklausoma ekspertė
Šeima, kaip pirminė visuomenės ląstelė susideda iš dviejų dalių, tai tėvų šeimos ir vaikų šeimų, nepriklausomai, kiek jų yra šeimoje. Tarp tėvų ir vaikų šeimų yra nepertraukiamas vienybės ryšys visais jos aspektais, o ypatingai ekonominiu požiūriu. Šiame straipsnyje bandysime pažvelgti į ekonominio ryšio vienybę ir išskirtinumą. Mūsų šalyje vykę pokyčiai pereinant į Nepriklausomybės laikotarpį, suteikiant gyventojams nuosavybės teises į kilnojamą ir nekilnojamą turtą, disponavimą juo priklausomai nuo valstybės nustatytos tvarkos, sudarė galimybes įsigyti savarankiškai nekilnojamąjį turtą pagal galimybes sau ir vaikams, kuris gali būti panaudotas tiek gyvenimui, tiek verslui ir darbinei veiklai tėvų dabartyje ir vaikų ateityje arba bendrai, Jeigu valstybė anksčiau aprūpindavo, pajamomis pragyvenimui ir vartojimo reikmenimis, kuriuos įsigydavo gyventojai valstybiniame ar kooperatiniame gamybos ir prekybos tinkluose, tai dabar kiekvienas žmogus gali tuo pasirūpinti pats turėdamas tiek gamybos priemones, tiek darbą bei gaudamas pajamas gyvenimo poreikiams užtikrinti.
Kuo skiriasi dabartiniu laikotarpiu pirminės šeimos grandies, tai yra tėvų funkcija šeimoje? Jų paskirtis pasirūpinti savo gyvenamosiomis sąlygomis, pajamomis pragyvenimui ir šeimos išlaikymui, o svarbiausia sukurti materialines sąlygas vaikams, tai yra gyvenamąjį būstą, patalpas verslui ir paruošti intelektualiai, tai yra padėti įsigyti specialybę. Vaikai, besiruošdami gyvenimui, turėtų ir patys aktyviai dalyvauti bendroje veikloje su tėvais savos ateities kūrime. Tai sudarytų ekonominį vaikų ir tėvų vienybės pagrindą.
Tėvų šeima turi dar vieną užduotį pasiruošti savo gyvenimui, išėjus į pensiją, tai yra turėti galimybes gauti priedą prie pensijos iš įsigyto nekilnojamojo turto, būsto arba patalpų tinkamų verslui, kurias ateityje paliks savo vaikams. Gyvenant kaimo sąlygomis turėti žemės ir miško, kurį galėtum panaudoti žemės ūkio produktų gamybai pirmoje eilėje savo reikmėms, mišką - būsto apšildymui.
Šis vieningos pirminės ir antrinės šeimos ekonominis nepertraukiamumas turėtų būti ne tik kiekvieno žmogaus siekiamybė, bet ir giminystės ryšių tvirtumo pagrindas.
Daugumos mūsų šalyje ekonominis pagrindas yra labai tvirtas ir tvarus, tačiau yra atvejų, kai pasireiškia kova už tėvų turto, įgyto iki Nepriklausomybės laikotarpio, pasisavinimą, nesirūpinant jų gyvenimu, išėjus į pensiją. Dar daugeliu atvejų dominuoja valstybės parama šeimoms, vaikams, seneliams įvairiomis formomis, kurie patys neperėjo į Nepriklausomos Lietuvos gyvenimo modelį. Taigi, kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias skirstomas į kelis pagrindinius etapus: vystymosi etapą, kūrimo etapą ir vaikų ekonominio ir intelektualinio ruošimo gyvenimui bei pasiruošimo senatvei etapus. Kiekvienam iš jų priskirtinas veikas, nustatantis jo charakterio ypatybes, bendras formavimosi tendencijas ir pagrindinius asmeninių savybių pokyčius.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, galima teigti, kiekvienas žmogus praeina kelis gyvenimo vystymosi etapus – tai vaikystę, paauglystę, brandos laikotarpį ir senatvę.
Brandos laikotarpis reiškiasi kūrimo etapu – tai suaugusio žmogaus gyvenimas. Laikas, kai pasirinkimas jau padarytas ir reikia sekti juo platinant savo galimybes, kol judate link užsibrėžto tikslo. Tai periodas, kai jūsų įgimti gebėjimai pasiekia maksimalų išsivystymo lygį, nuo ko tiesiogiai priklauso jūsų statusas karjeroje bei asmeniniame gyvenime.
Brandos etapas, tai laikas, kai žmogaus siekimų, visų daugiau ar mažiau pateisintų veiksmų rezultatai sumuojami ir pasirodo užbaigtu pavidalu. Jūs pasiekėte „kalno viršūnę“, leistis bus lengviau. Jūsų vaikai įgijo specialybes, aprūpinti materialinėmis gyvenimo sąlygomis, susikūrė verslus ar įsidarbino kituose sektoriuose.
Šis etapas parodo jūsų požiūrį į save. Jis – jūsų nugyventų metų rezultato įvertinimas, rodiklis, nurodantis pasitenkinimo savo gyvenimu lygį ir tuo pačiu užuomina, kaip visu tuo reikėtų naudotis, kad branda tikrai būtų išmintinga.
.jpg)
