VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

08 30. Pinigų kiekio kaita (2)

2011 m. II ketvirčio ir I-jo pusmečio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga

Vladimiras Trukšinas

Panašiai, t. y. dominuojant indėlių likučiams užsienio valiutoms didėjimui, kito ir terminuotųjų indėlių likučiai, ką ir matome grafike Nr. 5:

Grafikas Nr. 5. Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. duomenų pagrindu.

Iki 2 m. trukmės indėlių likučiams per I-ąjį pusmetį sumažėjus 2,9 proc., indėlių likučiai nacionaline valiuta sumažėjo 7,4 proc., indėlių likučiams užsienio valiutomis padidėjus 5,3 proc. Ar ir vėl prasidėjo nacionalinės valiutos išstūmimas iš pinigų kiekio užsienio valiutomis? Tai matome grafike Nr. 6:

Grafikas Nr. 6. Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.

Kalbant apie plačiųjų pinigų (P3) likučio kaitą šiais metais dėl indėlių (terminuotųjų ir einamųjų sąskaitų) likučių kaitos, svarbu žinoti, kieno (kurie) indėliai tai lėmė? O tai matome lentelėje Nr.2:

Lentelė Nr. 2.Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI indėlių

)** centrinės + vietos valdžios

Pagrindinių šalies ekonomikos subjektų ir bankų indėlininkų – įmonių ir namų ūkių (sudarančių daugiau nei 88 proc. visų rezidentų indėlių) indėlių likučiai šiais metais, priešingai praėjusių metų kaitai, didėjo saikingai, ką ir matome grafike Nr. 7:

Grafikas Nr. 7. Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

Per pusmetį rezidentų indėlių likučiams sumažėjus 213 mln. Lt, arba 0,5 proc., namų ūkių indėlių likučiai padidėjo 131 mln. Lt, arba 0,5 proc., įmonių indėlių likučiams sumažėjus 109 mln. Lt, arba -1,0 proc.

Pinigų kiekio šalies ekonomikoje ir rezidentų indėlių bankuose likučių kaitos (didėjimo, mažėjimo) galimi šaltiniai yra: šalies ekonomikoje uždirbti pinigai; kredito emisijos pinigai ir pinigų importas.

Šalies ekonomikoje uždirbti pinigai reikšmingai didinti pinigų kiekį ir jų pasiūlą I-ąjį š. m. pusmetį, palyginti su gretimu, praėjusių metų, II-ju pusmečiu, negalėjo todėl, kad ekonomikos augimo, deja, nebuvo: BVP kaitą turime -4,6 proc.

Pinigų kiekio šalies ekonomikoje negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, kadangi jis taip pat toliaumažėjo: per I-ąjį ketvirtį - beveik 0,4 mlrd. Lt, arba – 0,6 proc.; per II-ąjį ketvirtį beveik 0,5 mlrd. Lt, arba –0,7 proc.; per praėjusį pusmetį -875 mln. Lt, arba -1,3 proc.

Lentelė Nr. 3. Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5.

*)centrinei +vietos.

Per praėjusį pusmetį vidaus kredito likučiai mažėjo visoms ūkio subjektų grupėms, išskyrus kreditą valdžiai.

Dėl vidaus kredito likučio mažėjimo, kaip ir anksčiau, pakankamai pagrįstai galima ir toliau priekaištauti šalyje veikiantiems bankams, kurie, iki 2008 m. 3 ketvirčio beatodairiškai dalinę kreditus, staiga, be įtikinamų paaiškinimų (lig šiol), ,,sugriežtino“ skolinimą ir tokią skolinimo embargo ,,politiką“ taiko ligi šiol. Ir, kaip rodo Lietuvos banko Ekonomikos departamento atliktos praėjusių metų apklausos duomenys, nors paskolų paklausa didėja, bankai skolinimo sąlygų keisti neplanuoja. O tai reiškia, kad skolinimo embargas bus ir toliau tęsiamas.

Bet vidaus kredito likučių mažėjimą, kaip minėta jau ankstesnėse bankų veikimo apžvalgose, būtina vertinti ir kaip reikšmingą skolininkų – įmonių ir namų ūkių atsigavimo faktorių - jų skolų bankams grąžinimo procesą. Bankų paskolų grąžinimas vyksta sunkiai ir skausmingai ekonomikos nuosmukio sąlygomis, kurį ir toliau gilina bankai, taikydami kredito embargą ir monopolistiškai didindami kitų, verslui būtinų, finansinių paslaugų kainas ir tarifus.

Ir tik valdžios skolos bankams (ir priklausomumas nuo jų) niekaip nemažėja. Vidaus kredito likučių kaitą matome grafike Nr. 8:

Grafikas Nr. 8. Šaltinis: LB interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.5.4 duomenų pagrindu.

Didžiuliu (ir didėjančiu) bankų ir šalies valdžios galvų skausmu turėtų būti būstų paskolos ir didžiulė tokių skolininkų armija: būsto paskolas turi ne mažiau 156 tūkstančiai namų ūkių. O tai yra beveik 22 proc. iš visų 716 tūkstančių (Bankų asociacijos duomenimis) fizinių asmenų – bankų skolininkų skaičiaus. Ir tie 22 proc. bankų skolininkų skolingi bankams beveik 78 proc. visos namų ūkių skolos.

Minėtos apklausos duomenimis, dar 2009 m. 21 proc. būstų skolininkų pakeitė būstų paskolų sąlygas; dar 13 proc. būstų skolininkų jau 2010 m. ketino kreiptis į bankus dėl paskolos mokėjimų sąlygų pakeitimo.

Šių metų vasario – kovo mėn. analogiškos apklausos duomenimis paskolos būstui įsigyti mokėjimo sąlygas keitė 22 proc., dar apie 17 proc. namų ūkių ketino kreiptis dėl paskolos mokėjimo sąlygų keitimo. O tai reiškia, kad šiais metais jau beveik 40 proc. (22+17) būstų skolininkų turi būstų paskolų grąžinimo problemų. Kai tokių problemų turinčiųjų skolininkų pernai buvo 34 proc.

Bankų suteiktų paskolų grąžinimas turėtų didinti bankų kredito išteklius bei mažinti jų panaudojimo laipsnį. Deja, bet ir toliau vyksta visiškai priešingi procesai, ką ir matome lentelėje Nr.4:

Lentelė Nr. 4. Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.2. ir 2.2.4.

Bankų disponuojami kredito ištekliai per praėjusius (2010) metus sumažėjo 686 mln. Lt, arba 0,8 proc., nors, pagrindinė jų dalis – rezidentų indėliai ir padidėjo beveik 4,3 mlrd. Lt, arba net 10,7 proc. Kredito išteklių mažėjimą, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sąlygojo išorės lėšų bankuose mažėjimas beveik 6,3 mlrd. Lt, arba net 17,4 proc. O jų tarpe motininių bankų lėšos per praėjusius metus sumažintos 7,3 mlrd. Lt, arba net 20,7 proc.

Per šių metų I-ąjį ketvirtį bankų kredito ištekliai sumažinti dar net 2,0 mlrd. Lt, arba 2,4 proc. Ir tai sąlygojo ir rezidentų indėlių likučių mažėjimas (-500 mlrd. Lt, arba -1,1 proc.) ir spartus bankų naudotų išorės lėšų ,,bėgimas“ iš šalies ekonomikos: net -1,6 mlrd. Lt arba 5,4 proc.; tame tarpe motininių bankų lėšų iš šalies ekonomikos ,,pabėgo“ 1,4 mlrd. Lt arba 5,5 proc.

Per II-ąjį š. m. ketvirtį bankų kredito išteklių kaitoje stebimos naujos tendencijos: ištekliai padidėjo 1,1 mlrd. Lt, arba 1,3 proc., didėjant rezidentų indėlių likučiams 387 mln. Lt, +0,9 proc. bei išorės lėšoms 609 arba + 2,2 proc. Motininių bankų lėšų likučiai padidinti 757 mln. Lt, arba +3,1 proc. Ar tai reiškia, kad užsienio banko lėšų ,,bėgimas“ iš šalies ekonomikos sustojo?

Užsienio bankų lėšų ,,bėgimą“ iš šalies ekonomikos matome grafike Nr. 11:

Grafikas Nr. 11. Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.4. duomenų pagrindu.

Bankųskolinimo embargo sąlygomis jų kredito emisija (vidaus kreditas) jau nėra esminiu pinigų kiekio (pinigų pasiūlos) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ar šaltiniu. Pinigų kiekio šalies ekonomikoje didinimo šaltiniai yra kitų (ne bankų) finansinių įmonių skolinimas, ūkio subjektų skolinimasis tiesiogiai užsienyje ir valdžios skolų užsienyje beatodairiškas didinimas – tai naujoji kredito emisija, savo dydžiu reikšmingai papildanti ir pakeičianti senkantį bankų kreditavimą.

Realioji neto (t. y. be bankų ir kitų finansinių įmonių užsienio skolų) šalies ekonomikos skola 2011 m. I ketv. pabaigoje jau priartėjo pasiekė 120,3 mlrd. Lt ir 16,8 proc. viršijo Finansų ministerijos prognozuojamą š. m. nominalųjį ir net 62,6 proc. - realųjį metų BVP (LB-ko prognozės). Ją sudaro (mlrd. Lt): finansinių korporacijų paskolos rezidentams - 69,6, iš jų: PFI (bankai ir kredito unijos) vidaus kreditas - 65,8; kitų finansinių įmonių paskolos - 3,3, įmonių skolos užsienyje - 7,8, valdžios užsienio skola - 29,3.

Per š. m. I-ąjį ketvirtį šalies ekonomikos realioji skola padidėjo 2,6 proc., didėjant valdžios (+ 3,9 proc.) ir įmonių (+14,7 proc.) skolinimuisi užsienyje.

Šalies ekonomikos realios skolos kaitą matome grafike Nr. 12 ir 13:

Grafikas Nr. 12.

Grafikas Nr. 13. Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Finansinės sąskaitos.

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje (įmonių ir namų ūkių indėliai, platieji pinigai P3) ir pinigų pasiūlą aplamai ir toliau reikšmingai didino pinigų importas. Vien tik per praėjusius (2010) metus ES paramos lėšos šalies pinigų kiekį papildė daugiau nei 5,7 mlrd. Lt, dar ne mažiau nei 4,1 mlrd. Lt įplaukė iš privačių asmenų. Tik per praėjusius metus privačių asmenų lėšų įplaukos viršijo 2009 m. sumas beveik 43 proc.

Tik per šių metų I-ąjį ketvirtį pinigų importas, palyginti su praėjusiųjų metų gretimu, IV-ju ketvirčiu, padidintas daugiau nei trečdaliu (32,5 proc.) dėl 6,5 karto (nuo 150 iki 977 mln. Lt) padidėjusių šalies įmonių ir kitų institucijų skolų užsienyje.

Bendros ,,dovanotų“, kuriant šalies BVP neuždirbtų, pinigų įplaukos per I-ąjį š. m. ketvirtį buvo 2,9 mlrd. Lt. Pinigų importas nuo 2004 metų jau viršijo 126,4 mlrd. Lt (lentelė Nr. 5).

Lentelė Nr.5. Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Išorės statistika.

Vis dar tenka tik apgailestauti, kad lig šiol nieko nežinoma apie ES dovanojamų lėšų panaudojimo šalies ekonomikos skatinimui bei gaivinimui efektyvumą, t. y. nežinoma, kiek ES projektų užtikrino visiškai naujų ir papildomų darbo vietų sukūrimą, naujų produktų bei naujų, didelės pridėtinės vertės, gamybų bei technologijų įsisavinimą; kiek naujose darbo virtose bei technologijose kasmet gaminama papildomos pridėtinės vertės (BVP)?

O gal didžiulių ES paramos lėšų panaudojimas istoriniam šalies ūkio modernizavimui bei reikšmingam konkurencingumo didinimui vykdomas, vadovaujantis aiškiu ir visiems suprantamu, grynai lietuvišku principu: JAMAM!??? Kol yra, t. y. kol duodama, dalinama. O paskui – pasidalinsime ir persidalinsime. Galbūt...

Atgal