VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

01.31. N. Mačiulis: ekonomika augs lėčiau, tačiau tai nėra dramatiška

Šiuo metu ekonomikos augimas yra lėčiausias per pastaruosius trejus metus, tačiau Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozės rodo, kad situacija dramatiška nebus, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Prognozuojama, kad tik 7 pasaulio ekonomikos patirs nuosmukių. Tikrai nieko dramatiško ir, nepaisant to, kad pavojaus ženklų yra gana daug, bet bazinės prognozės Tarptautinio valiutos fondo rodo, kad nieko baisaus nėra“, - žurnalistams sakė N. Mačiulis.

Vis dėlto, pasak ekonomisto, viena iš labiausiai nerimą keliančių ilgalaikių tendencijų yra tai, kad vis mažesnė pasaulio dalis yra liberalios demokratijos su nesuvaržytomis pilietinėmis laisvėmis, gerai funkcionuojančiomis demokratinėmis institucijomis.

Kalbėdamas apie „Brexito“ įtaką Lietuvos ekonomikai, N. Mačiulis sakė, kad smūgis nebūtų ryškus.

„Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro 3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Esame šiek tiek daugiau priklausomi nuo emigrantų perlaidų, bet pastaraisiais metais jos sumažėjusios ir neturi didesnės įtakos Lietuvos ekonomikai“, - sakė ekonomistas.

Tuo metu Lietuvos ekonomika perkaitimo ženklų nerodo, išskyrus vieną rodiklį - atlyginimo ir produktyvumo augimo atotrūkį, kuris tęsiasi jau kelis metus iš eilės.

„Tai yra pavojaus signalas. Kol kas tai nėra didelė drama, eksporto tai neprislopino, ir netgi didėjantys atlyginimai nesumažino daugelio Lietuvos įmonių konkurencingumo“, - akcentavo ekonomistas.

Tuo metu būsto įperkamumo indeksas, pasak N. Mačiulio, visose Baltijos šalyse yra arti rekordinių aukštumų. Tai reiškia, kad vidutines pajamas gaunanti šeima gali gana lengvai įsigyti būstą, skirdama maždaug penktadalį savo mėnesio pajamų.

„Jokių prielaidų sparčiam palūkanų kilimui nėra, tad būsto įperkamumas išliks gana aukštas. Būsto kainos normalizavosi, nebuvo didesnių kilimų. Tai susiję su didesne pasiūla, perkantieji gali reikalauti didesnių nuolaidų, ir jei kaina didėjo, tai dėl to, kad buvo įsigyjami aukštesnės klasės būstai“, - kalbėjo ekonomistas.

Šįmet būsto kainos turėtų išlikti stabilios, ir net jei kainos kils, kilimas bus kuklus ir neviršys atlyginimų augimo, todėl visuose miestuose gyventojams būstą įsigyti bus lengviau, sakė N. Mačiulis.

Nepaisant to, kad pastaruoju metu buvo daug kalbų apie ekonomines krizes, nė viename sektoriuje nėra lūkesčių, jog įmonės galėtų susidurti su ekonominėmis problemomis.

„Jei yra daug kalbų apie krizes, tai sulėtina vartojimą, įmonės investuoja lėčiau, ir taip sustoja ekonomikos augimas. Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kur lūkesčiai per pusmetį nesumažėjo, nepaisant to, kad kalbų apie ekonomikos lėtėjimą buvo nemažai. Visuose sektoriuose nėra lūkesčių, kad įmonės galėtų susidurti su ekonominėmis problemomis“, - teigė N. Mačiulis.

Jis taip pat priminė, kad 2007 metais - tada, kai dar nebuvo kalbama apie ekonominę krizę - pasitikėjimo lūkesčiai krito „kaip nuo uolos“, tačiau dabar situacija yra visiškai kitokia.

„Seniai Lietuvos gyventojai jautėsi taip gerai, kaip jie jaučiausi dabar. Infliacija siekia 2,7 proc., atlyginimai vidutiniškai augo 10 proc. Prognozuojame, kad šiemet darbo užmokestis padidės 11,5 proc. Tai bus sparčiausias atlyginimų augimas visoje ES“, - nurodė ekonomistas.

Šių metų šalies BVP prognozę „Swedbank“ ekonomistai padidino iki 2,7 procento.

Atgal