EKONOMIKA
05.09. Lietuvos pakviesta tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare
Užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius:
„Šiandien ne tik Saulės diena, ne tik Gegužės 3-iosios Konstitucijos diena ir galbūt šiek tiek nepelnytai nustelbta, iš tikrųjų labai svarbi diena Lietuvai, tarptautinės integracijos požiūriu, nes pakvietimas, ką tik įvykęs Paryžiuje, sprendimas priimti į šią organizaciją, be jokios abejonės vienas svarbiausių šalies pasiekimų tarptautinės integracijos srityje, šalia narystės NATO ir Europos Sąjungoje. Galbūt mažiau apie tai kalbėta, mažiau informuota, tačiau iš tiesų tai yra ypatinga sėkmės istorija ne tik laike, bet ir kokybiškai kalbant. Visų šalies institucijų, žinybų, ministerijų, visų grandžių sutelktas darbas, koordinacija buvo tikrai efektyvūs ir tai įtikino mūsų oponentus, kurių, patikėkite, tikrai buvo nemažai.
Linas Antanas Linkevičius
Dar visiškai neseniai, 2017 metų pradžioje, kuomet Lietuvoje lankėsi generalinio sekretoriaus pavaduotojas, ir išsakiau mūsų lūkestį gauti pakvietimą iki šią organizaciją iki šių metų vasaros, iki dabar, tai jis pasakė, kad „tai prilygtų stebuklui“. Tiesiog cituoju. Pasirodo, įmanomi ir stebuklai, kai dirbama nuosekliai, kryptingai ir koordinuotai.
Vis tiek norėtųsi dar pasakyti keletą žodžių ir dėl tos pradžios. Ir XVI, ir XVII Vyriausybių premjerai kalbėjo ir man tekio garbė dirbti abiejose šiose Vyriausybėse ir tikrai puikiai žinau visas tas peripetijas, tai galiu pasakyti, kad 2012 metų etapas, kai mums jau iš tikrųjų galėjo nusvirti rankos, kai buvo aišku, kad organizacija tikrai plėsis labai sudėtingai ir mes jau nepatenkame į tą procesą, mes linkėjome sėkmės estams, jie jau buvo tapę nariais, latviai dar nebuvo nariai, bet jau sveikinome, vėliau jie įstojo į šią organizaciją. Jie buvo pakviesti pradėti šį procesą kartu su Kolumbija. Mes buvome už brūkšnio ir tiesiogine prasme tikrai ypatingų lūkesčių neturėjome. Dėl įvairių paminėtų pastangų vis dėlto pavyko patekti, sakyčiau, į paskutinio traukinio paskutinį vagoną ir mes tapome kandidatais poroje su Kosta Rika ir 2015 metais pradėjome šį procesą. Jis faktiškai užtruko dvejus su puse metų, ir tai rekordinis laikas, per kurį šalis sugebėjo įveikti visus barjerus, kurie reikalavo ne tik pastangų, bet ir labai daug laiko.
Nuo to laiko EBPO organizacijos komitetas nagrinėjo Lietuvos atitikimą teisės aktams, standartams. EBPO ekspertai identifikavo tobulintinas sritis, pateikė pasiūlymus, rekomendacijas ir į jas visas reikėjo atsižvelgti. Peržiūrų procesui startą davė 2016 metų balandžio mėnesį Prekybos komiteto sprendimas pripažinti Lietuvą įvykdžius stojimo į šį komitetą reikalavimus ir tai buvo taip pat beprecedentis atvejis EBPO, nes Lietuva teigiamą įvertinimą gavo jau pirmame svarstyme. To prieš tai nėra buvę.
Kūrėme ir naujus tokius precedentus ne tik šiame komitete. Pirmą kartą istorijoje vienos diskusijos pakako kandidatei įvertinti Investicijų komitete. Abiem šiais atvejais aš tikrai didžiuojuosi tuo, kad mūsų ministerijos diplomatai koordinavo šias sritis ir tie pasiekimai tai yra didelė dalis jų darbo ir aš jiems, mūsų Užsienio reikalų ministerijos komandai, už tai esu labai dėkingas.
Išskirtiniai rezultatai buvo pasiekti ir Kovos prieš užsienio pareigūnų papirkinėjimą, sudarant verslo sandorius, darbo grupėje. Tam skiriamas ypatingas organizacijos dėmesys ir Lietuvos atžvilgiu buvo taikoma nauja, žymiai griežtesnė vertinimo procedūra. Nauja ir griežtesnė, palyginti su prieš tai buvusiomis šalimis. Lietuvos veiksmai, šiuo atveju čia lydere buvo Teisingumo ministerija, įtikino grupės narius pagreitinti peržiūrų grafiką. Be abejonės, ta įgyvendinta pertvarka sudarys sąlygas kur kas efektyviau pažaboti korupciją.
Akcinių bendrovių įstatymas. Noriu taip pat atskirai paminėti, daugelis kolegų prisimenate tą svarstymą, valstybinių įmonių pertvarkos procesui vadovavo Ūkio ministerija, o Aplinkos ministerija tikrai ryžtingai judėjo su urėdijų reforma. Urėdijų reforma čia sukėlė labai daug aistrų, ginčų, barnių ir buvo tam tikrų politinių pasekmių, tačiau vis dėlto sprendimai buvo priimti ir EBPO ekspertams, nors ir kilo daug klausimų, tačiau abejonių nekilo dėl motyvacijos, dėl mūsų ryžto, dėl tų reformų kokybės. Išskirtinio politinio dėmesio, susiklausymo tarp institucijų ir verslo bendruomenės pareikalavęs procesas ir rezultatas kaip tik vainikavo tas pastangas.
Panašiai tęsti būtų galima kalbant apie institucijų indėlį įgyvendinant rekomendacijas aplinkosaugos, finansų, socialinės, sveikatos apsaugos, kitose srityse, padedant ekspertams atlikti visų valstybės valdymo sričių audito darbai, identifikuotos valdymo problemos, iššūkiai. Kartais tekdavo per keletą savaičių tą padaryti, nes mes turėjome užsibrėžtą grafiką ir tikrai turėjome skubėti, tačiau nuo to negalėjo nukentėti kokybė, nes automatiškai būtų galima procesą ištęsti perkeliant į kitus posėdžius. Mes tą darėme laiku ir kokybiškai. Viso stojimo proceso metu buvo peržiūrėta per 200 teisės aktų, atliktas detalus taikomų praktikų auditas. Pozicija pristatyta virš 30 peržiūros diskusijų komitetuose, organizacijose ir darbo grupėse.
Šie dalykai, aišku, tik ledkalnio viršūnė, nes buvo parengiamasis darbas ir žmonės turėjo tikrai daug ką atlikti labai trumpu laikotarpiu. Didžiulių pastangų reikalavo rekomendacijų įgyvendinimas, nes tą įgyvendinimą reikėjo daryti stojimo proceso derinimo metu. Parengėme ir kartu su jumis pakeitėme priėmę 50 įstatymų, susijusių su EBPO integracija. Ypač išskirčiau Konstitucinį įstatymą dėl žemės nuosavybės. Jo pakeitimui reikėjo, noriu pabrėži, visų Seimo politinių jėgų paramos.
Užsienio reikalų ministerijai, kaip koordinuojančiai šių visų institucijų darbo grandžiai, teko išskirtinis iššūkis ir dėl kompleksiškumo sričių, nes diplomatai turėjo gilintis į klausimus, kurie paprastai nedažnai arba išvis retai atsiduria ant jų darbo stalo, pavyzdžiui, cheminių medžiagų apskaita, fiskalinė politika, lobizmo reglamentavimas ir panašūs klausimai. Tačiau šią darbo grupę sudarė koordinatoriai ir ne tik iš visų ministerijų, bet maždaug iš 30 institucijų. Joms vadovavo viceministras Albinas Zananavičius, kuriam norėčiau atskirai asmeniškai padėkoti už šitą tikrai didžiulį darbą.
Seime, kaip jau buvo minėta, taip pat buvo darbo grupė. Labai glaudžiai koordinavome, realiame laike dirbome ir iš tikrųjų derinome teisės aktų ir įstatymų projektus, grafikus, kada greičiau ir kokybiškiau juos priimti.
Kitaip tariant, noriu dar kartą pabrėžti. Pasirengimo narystei procedūrą Lietuva sėkmingai užbaigė dar balandžio viduryje ir specialioje sesijoje, kai Respublikos Prezidentė joje viešėjo, EBPO Generalinis Sekretorius Anchelis Gurija (Ángel Gurría) akcentavo, kad Lietuva pademonstravo patį greičiausią ir efektyviausią stojimo procesą ir pažymėjo įspūdingą reformų mąstą ir greitį. Žodžiu, tikrai turime kuo didžiuotis, bet, be abejo, kad tai nėra reformų pabaiga. Mes, kaip ir EBPO, kuri skatina nuolat peržiūrėti savo politiką įvairiose šiose srityse, turėsime prieigą prie geriausių patarimų, žinių, ekspertizės. Tapę visaverčiais nariais, sieksime išnaudoti tą potencialą gerindami šalies ekonomiką, finansų sektorių, švietimą, socialinę ir užimtumo politiką, aišku, didindami kovos su korupcija, viešojo valdymo ir reguliacinės politikos efektyvumą.
Kas dabar laukia? Taryba priėmė sprendimą, politinis sprendimas priimtas. Gegužės pabaigoje Lietuvos ir organizacijos vadovai pasirašys narystės susitarimą. Jis turės būti ratifikuotas Seime. Visateisiais organizacijos nariais tapsime tada, kai deponuosime susitarimą Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje, ta diena ir bus mūsų pirmoji narystės diena ir Lietuva taps 36-ąja organizacijos nare.
Narystė šioje organizacijoje pakelia mūsų šalį į kokybiškai aukštesnį lygį, suteikia dideles galimybes ir tik nuo mūsų priklauso, kaip mes tomis galimybėmis pasinaudosime. Aišku, ir reikalauja daugiau atsakomybės tęsiant pradėtas reformas. Be jokios abejonės, tai yra sėkmingiausių pasaulio ekonomikų klubas. Tai yra kokybės ženklas, kuris yra labai aiški žinia investuotojams, mūsų partneriams visame pasaulyje. Tai galbūt padės įgyvendinti organizacijos šūkį – „Gera praktika geresniam gyvenimui“. Mes su jumis turime galimybę pasiekti, kad mūsų kraštas, mūsų šalis gyventų gerai, kad visiems būtų gerai čia gyventi jau dabar ir kad ateityje būtų ypač gerai gyventi. Tam sukurtos prielaidos, sąlygos. Ir visų mūsų rankose tai atlikti, įgyvendinti šį labai kilnų, prasmingą tikslą. Tai yra dar viena dovana mūsų šalies šimtmečiui.“
Atgal
.jpg)
(1).png)
