VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Ekonomika

03.25.Finansų ministerija prognozuoja – Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei euro zonos vidurkis

Finansų ministerija atnaujino ekonominės raidos scenarijų 2018-2021 metams – Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei euro zonos, augimą lems investicijos, didės darbo užmokestis bei darbo našumas.

„Itin sėkmingi Lietuvos ekonomikai praėjusieji metai sustiprino šalies makroekonominį stabilumą ir padėjo pamatus tolesnei ekonomikos plėtrai. Matome ekonomikos augimą, mažėjantį nedarbą bei investicijų plėtrą. Svarbu ne tik išlaikyti tokį pagreitį, bet vykdydami atsakingą fiskalinę politiką susikurti pakankamai erdvės manevrams šalies ūkiui mažiau palankiais laikotarpiais“, – atnaujintą ekonominės raidos scenarijų komentuoja finansų ministras Vilius Šapoka.

Tvari eksporto plėtra

Atsižvelgus į susiformavusias ūkio raidos tendencijas ir palankesnes išorinės aplinkos prielaidas numatoma, kad BVP 2018 metais augs 3,2 proc., o 2019 metais – 2,8 proc. – tai atitinkamai 0,3 procentinio punkto ir 0,2 procentinio punkto sparčiau, nei buvo numatyta 2017 metų rudenį.

Sparčiai augusi užsienio paklausa lėmė, kad prekių eksporto vertė 2017 m. išaugo 16,9 proc. Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikos atsigavimas turėtų tęstis mažiausiai dar dvejus metus, o tai sudarys palankias sąlygas augti prekių ir paslaugų eksportui. Prognozuojama, kad eksportas vidutiniu laikotarpiu augs po 5,6 proc. kasmet ir skatins ekonomikos augimą.

Ekonomikos augimą lems investicijos

Investicijų augimas 2017 metais gali būti vertinamas kaip iki šiol dominavusio verslo modelio pasikeitimo pradžia – nuo šiol ekonomikos augimas šalyje daugiau bus skatinamas naujų technologijų, inovacijų, automatizavimo ir efektyvinimo dėka.

Auganti užsienio paklausa skatins poreikį modernizuoti ir daryti efektyvesnius įmonių veiklos procesus, taip pat skatins nuolatines produktyvias investicijas į transporto įrangą, prisidės prie statybų augimo tiek dėl išaugusio logistikos, sandėliavimo pastatų poreikio, tiek ir dėl naujų gamyklų statybos.

Darbo užmokestis augs greičiau nei kainos

2017 m. vidutinis darbo užmokestis šalyje padidėjo 8,5 proc., beveik tiek pat, kiek ir 2016 m. (8,4 proc.). Naujų investuotojų atėjimas į Lietuvos rinką, augsiančio darbo našumo dėka sumažintas atotrūkis tarp realaus darbo užmokesčio augimo ir darbo našumo toliau skatins spartų atlyginimų augimą – darbo užmokestis šalyje augs vidutiniškai po 6,2 procento per metus.

Kainų augimą pernai lėmė šie veiksniai – išaugusios naftos kainos, dėl pieno žaliavos išaugusios kainos pabrangę pieno produktai, padidinti akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams, darbo užmokesčio augimas.

2018 m., kaip ir 2017 metais, infliaciją dar skatins brangesnė nafta ir kylančios vartojimo paslaugų kainos, tačiau pavasarį, išnykus pernai infliaciją didinusių vienkartinių veiksnių poveikiui, metinė infliacija turėtų sumažėti.

Padidėjęs ekonominis aktyvumas ir natūralūs konvergencijos prie ES vidurkių procesai vidutiniu laikotarpiu skatins kainų augimą Lietuvoje, tačiau jis nebebus toks spartus. Scenarijuje numatoma, kad 2018 m. vidutinė metinė infliacija sudarys 2,9 proc., 2019 m. – 2,4 proc., 2020 ir 2021 m. – 2,5 proc.

Įmonės konkuruos dėl darbuotojų

Pastaraisiais metais sparčiai augęs laisvų darbo vietų skaičius ir 2017 m. ėmęs mažėti užimtų gyventojų skaičius rodo, kad darbo jėgos ištekliai šalyje senka. Šaliai toliau susiduriant su demografiniais iššūkiais, lemiančiais darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimą, įmonės toliau konkuruos dėl tinkamos kvalifikacijos darbuotojų.  

Dėl laipsniškai ilginamo pensinio amžiaus, vyresnio amžiaus darbo jėgos aktyvumas turėtų augti visą vidutinį laikotarpį, o palanki ekonominė padėtis Lietuvoje turėtų skatinti spartesnę imigraciją  iš ne ES valstybių. Tai švelnins įtampą darbo rinkoje, tačiau nepakankamai – darbo jėga ir užimtų gyventojų skaičius mažės visą vidutinį laikotarpį. Nepaisant to, užimtumo lygis išliks aukštas, o nedarbo lygis nuosaikiai mažės ir 2018 m. jis sudarys 6,5 proc., 2019 m. – 6,1 proc., 2020 ir 2021 m. – 5,9 proc.

Atgal