VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

04 16. Ką šiandien politikams gali pasakyti Bažnyčios Socialinio mokymo gairės? (1)

Skiriu Pal. Jurgio Matulaičio 140 - osioms gimimo (1871 m. balandžio 13 d.) metinėms

Dainius Butautas

Akivaizdu, kad socialinė sistema ir jos problemos niekaip nepaveikia politikos. Užtat politika netgi labai veikia šalies socialinę sistemą, o per ją ir visą ekonomiką, teisę bei kultūrą. Valstybei, be jokios abejonės, būtina būti konkurencingai. Bet šis konkurencingumas nėra pakabintas tarp oro ir žemės, šalies ekonomikos konkurencingumas priklauso nuo visuomenės, verslo bendruomenių ir šeimos bei atskiro autentiško žmogaus. Tyrimai parodo, kad siekiant tik konkurencingumo, jo dažnai ir negalima pasiekti, o siekiant solidariomis pastangomis socialinės ir ekonominės visų žmonių gerovės pasiekiamas ir tas išsvajotas šalies konkurencingumas. Suprantama, pritariu nuomonei, kad moralė yra pirmiau politikos, kaip šeima yra pirmiau valstybės. Ir visiems mums kasdieną, kaip ragino dar Palaimintasis Jurgis Matulaitis, būtina siekti šventumo: „būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48).

Kaip tik Lietuvos vardo paminėjimo 2009 metais tūkstantmečiui popiežiui Benediktas XVI susistemino ir išleido socialines – ekonomines - politines ir kitas kasdienes problemas nagrinėjančią ir apibendrinančią „Encikliką Meilė tiesoje“. Dėl šios Enciklikos pagyvėjo ir diskusijos dėl Bažnyčios socialinio mokymo reikšmės. Ta proga įvyko bent trys man žinomos konferencijos, iš kurių dvi Seime (2010 ir 2011 m.) ir viena Kunigų Seminarijoje (2011 m. balandžio 9 d.).

Arkivyskupas S. Tamkevičius: „Enciklika Meilė tiesoje- tai šviesa parodanti kelią, kuriuo reikia eiti“.

Pristatant Encikliką 2010 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Seime arkivyskupas S. Tamkevičius atkreipė dėmesį, kad „Enciklika Meilė tiesoje“ - yra labai konkretus padėkos darbas, nukreipiantis tikrojo vystimosi link. Meilė tiesoje – tai pati didžiausia jėga, nes ji su džiaugsmu pritaria tiesai. Žmonės stokoja tarnaujančios meilės, o be jos, kaip ir be vaikų - tampa piktais ir nepastoviais. “Enciklika Meilė tiesoje“ - tai Šviesa, parodanti kelią, kuriuo reikia eiti. Kiek tautoje bus branginamas teisingumas, tiek bus gyvenama tiesoje ir meilėje.

Prof. A. Maria Badžio: „šiandien duonos trūksta, nes kažkas padaro, kad tos duonos trūktų“ (2010 m., kovo 9 d., Lietuvos Respublikos Seimas).


Viltis drąsina protą ir teikia jam jėgos valdyti valią


Prieš metus Italijos Sofijos universitetinio instituto profesorius Antonijus Marija Badžijas pripažino, kad būtinas pokrizinis politikos permąstymas, siekiant suasmenintos demokratijos. Todėl galima vadovautis Šv. Rašto dalyviais. Vienas pagrindinių Jo veikėjų Mozė šalia degančio krūmo išgyveno Dievo artumą. Man ši Lietuvos žemė taip pat yra Šventa. Kiek ji turėjo kovoti, kad įtvirtintų savo tapatybę. Esama šio šventumo ir šiandien: Lietuva, lietuviai kentėjo ir toliau kenčia su meile. Mačiau giedrus veidus ir giedras akis - jose mačiau gėrį. Tai suteikia Vilties, o „Viltis drąsina protą ir teikia jam jėgos valdyti valią“ („Enciklika Meilė tiesoje“, 34 skyrelis). Nagrinėjant Encikliką išskirčiau tris metmenis:

1. Politinis mąstymas, kuriambūtina teikti didelę svarbą.


Tikrovė yra daug sudėtingesnė: politikai negali atitrūkti nuo tikrovės!


Popiežius Paulius VI minėjo, kad „pasaulis kenčia dėl minties stygiaus, todėl būtina išplėsti protą“. Šiandien duonos trūksta, nes kažkas padaro, kad tos duonos trūktų. Politinis mąstymas gali nutolti nuo realaus žmogaus gyvenimo. Vakarų šalių demokratijoje neturime atstovaujamosios demokratijos, nes mes neturime politikų, kurie mus atstovauja. Jei politikai savęs nereformuoja - mes niekur nenueisime, politinis mąstymas - yra esmė.

2. Ekonominis mąstymas teigia, kad nereikia dėtis protingu, kad sukurtume geresnį gyvenimą, nes rinka tokia tobula, kad pati save sutepusi gali išspręsti visas problemas.


Todėl sukuriamos tokio pobūdžio ekonominės struktūros, kurios iš tiesų rinką sugriauną, o ne kuria ją.


Todėl sukuriamos tokio pobūdžio ekonominės struktūros, kurios iš tiesų rinką sugriauna, o ne kuria ją. Didžiausias skurdas atsiranda tuomet, kai krizė sugriauna santaupas - tuomet ir atsiranda nedarbas, taip pat ir nepasitikėjimas (tai atitinka ir Keinso nuostatas - autoriaus pastaba). Esame daug vargingesni, bet tai, visų pirma, politikos skurdas, nes politikai, valdžia neapsaugojo žmonių, jų lėšų, jų darbo ir kt.

 

3. Žmogiškoji demokratija. Jėzus Kristus padėjo pamatą - kalbu ne kaip tikintis, o kaip politinis tyrinėtojas.


Netikintis žmogus taip pat gali veiksmingai prisidėti prie krikščioniško mąstymo.


Švč. Trejybės esmė skelbia: jeigu sakau Tėvui, tai kalbu ir Sūnui, jei iššaukiu vieną, tai atsiliepia ir kitas. Per Jėzų dalyvaujame šioje Švč.Trejybėje. Apie trišimtuosius metus pateiktas Trejybės dogmos apibrėžimas sako, kad Asmuo - Trejybinis Dievas - sukūrė žmogų pagal Dievo panašumą ir paveikslą, todėl žmoguje vyrauja Asmuo: Trejybės logika turi žmoguje sprogstamąją galią. Politinis mąstymas be tikros trejybinės dinamikos negali visko apimti, aprėpti visumos. Kaip ir šis, kiekvienas dokumentas turi savo laikmetį. Tekstui gali pritaikyti tą schemą, kurią turi galvoje. Enciklika kalba apie tautą, apie žmogiškumą. Tai labai svarbu šiais laikais. Enciklika atsiranda tada, kai išsilieja negerovės, kurios skatina atsirasti socialinį mąstymą. Netikintis žmogus taip pat gali veiksmingai prisidėti prie krikščioniško mąstymo.

Ar tautos nori kariauti?

1948 metais Pijus XII per Šv. Kalėdas paklausė: „Ar tautos nori kariauti?“ Politinis mąstymas, atsietas nuo tautų noro, gali sukelti karą. Taikos garantijos turi būti sutelktos tautoje:

1. Tauta turi išsakyti savo nuomonę;

2. Negalima priversti tautos paklusti jos neišklausius.

Laisvės ir lygybės principas: plėtoti tautą ir mažinti masę. Laisvos tautos negalima kontroliuoti!!

Laisvė - tai gebėjimas priimti atsakomybę, lygybė - teisė pasirinkti kiekvienam būti skirtingu: tai dinamiška, o ne statiška mintis. Demokratijos pasirinkimas yra prigimtinis, bet ji nesako, kiek turi būti parlamentarų - 1 ar 2. Kadangi Tauta yra gyva, tikra demokratija yra skirta Tautai, o ne masei. Tautą sudaro žmonės, Tauta demokratijoje turi būti ir daugiau laisva ir turi galėti daugiau kurti. Masė - tai negyva masė, kuri pražuvusi. Masė yra išjudinama ir teišgali būti valioje bet kokių ideologijų. Tauta - tai dinamiški, gyvi žmonės. Mums šiai dienai iškyla itin svarbi Užduotis - plėtoti tautą ir mažinti masę. Tai pavojinga, nes tauta yra laisva ir jos negalima kontroliuoti.

Yra 2 skirtingi politikų tipai ir 2 skirtingos meilės rūšys:

- perduoti suverenumo dalį tam, kuris mane atstovauja;

- tai įpareigoja skaistų santykį, nes tai skaistus įpareigojimas.

Jei nori ką nors pasiekti, turi paruošti projektą - skaistumu paremtą projektą.

Prof. L. Brunis: „Jei neatlyginamumas negyvena visuose - tai nėra ir ekonomikos!“

Milano – Bikokos universiteto, Anglijos Nortvičo universiteto ir Italijos Sofijos universitetinio instituto profesorius Luidžinas Brunis (Luigino Bruni): „Tai pirmoji Enciklika, kuri įžengė į ekonominę praktiką ir bando atsakyti, kas yra rinka, įmonė, verslininkas. Į tai bandė atsakyti pastarojo meto Ekonomikos teorija. Enciklikoje gilinamasi į makroekonomiką, santykius tarp tautų, skurdą, jo priežastis. Steigiamasis aspektas susijęs su ekonominiu veiksniu - tai veikimas iki mūsų buvimo verslininku. Enciklikoje svarstoma, ką reiškia veikti ekonomikos sferoje: mąstant ekonomiškai ir veikiant ekonomiškai. Ekonomika - tai politinės demokratijos būdas susijęs su mumis tiesiogiai.


Išeiname iš rinkos ir einame į neatlyginamumą.


Ekonominio pobūdžio kvietimas ragina grįsti veikimą nedualistine kryptimi: protas ar tikėjimas, erosas ar agapė, rinka ar dovana- turime tai peržengti. Išeiname iš rinkos ir einame į neatlyginamumą. Rinka - tai neatlyginamumo dalis. Erosas ir agapė - tai vientisa, nėra atskiri nei Bažnyčia, ne pelno siekiančios organizacijos ir rinka. Kokia gali būti ekonomika, jei nėra neatlyginamumo? Ekonomika turi būti vientisa. Du pavyzdžiai: makroekonominis kreditavimas gali padėti išeiti iš skurdo. Labdara - pati geriausia vertės išraiška. Neatlyginamumas kilęs iš „charis“ - malonės. Jei norime vientisumo - tai turime suprasti, kad ekonomika taip pat yra Dievo malonė. Jeigu nėra kūrybiško verslininko - nėra ir darbo. Verslininkas nėra spekuliantas, jo reikšmė - projektas, o pelnas parodo, kad projektas veikia.

Yra pilietiški ir bendrystės verslininkai. Turtai, kurie nėra iš darbo - nėra gerai. Neatlyginamumo principas teigia - Aušvice žydui gerai atliekamo darbo instinktas tiek gilus, kad mūrijo sieną, tvirtą dėl savo žmogiško orumo.


Siekiant ir sekant vientisumo principų- ekonomika taip pat yra Dievo malonės veiksmo sfera, o tam reikalingas vientisas žmogus.


 

Siekiant ir sekant vientisumo principų - ekonomika taip pat yra Dievo malonės veiksmo sfera, o tam reikalingas vientisas žmogus. Žmogus taip pat yra vientisas tik Dievo malonės dėka. Sujungus šiuos matmenis Dievas - ekonomika - žmogus - išryškėja vientisumo, kylančio iš Dievo malonės, „charis“ - aspektas. Jei žmogus nėra vientisas- tai nėra vientisa ir ekonomika - vadinasi čia neveikia Dievo malonė. Dievo malonės turime prašyti ir už ją dėkoti. Nedėkojant dingsta Dievo malonė ta prasme, kad negalime jos priimti. Vadinasi žmogus turi remtis dėkojimu ir prašymu, kad būtų nuolat Dievo malonės būsenoje, ne dėl jos pačios, o dėl vystimosi. Malonė, užtikrinanti žmogaus, o todėl ir ekonomikos vientisumą yra pradžia ir pabaiga. Todėl malonė yra vystimosi pradžia ir pabaiga. Prašykime Dievo malonės ir dėkokime už ją.

Tik ekonomika atvira neatlyginamumui yra iš tikrųjų laisva, be neatlyginamumo ekonomika yra vergė ar šeimininkė, bet ne sesuo.

Jei neatlyginamumas negyvena visuose - tai nėra ir ekonomikos, tai nėra ir tikėjimo, kuris kviečia neatlyginamumui.

Atgal