VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Asmenybės

2014-08-02
2000 - aisiais metais pasirodė pirmasis išeivių iš Lietuvos kūrybos almanachas „Balsai iš toli“, išleistas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2009 m. „sėkmingai“ Andriaus Kubiliaus Vyriausybės „sugriautas“) lėšomis. Plačiau
2014-08-04
Vilniuje gyvenusio vaikų gydytojo Cemacho Šabado gerumas ir taurumas įkvėpė žinomą rusų rašytoją Kornejų Čiukovskį sukurti pasaką apie Daktarą Aiskauda. Plačiau
2014-06-28
Gegužės 18 d. Vilniaus rotušė atgijo: rinkosi bendravimo išsiilgę inteligentai, muzikai. Juos ir iš Šiaulių, Rokiškio atvykusius subūrė 90-ąjį jubiliejų pažymintis drūtas, tvirtas kaip ąžuolas, gyvybingas, mąslus Petras Juodelė. Atėjusieji netilpo salėje. Scenoje puikavosi Garbės kanclerį pagerbiantys Šv. Kazimiero ordino ženklai, o salėje nebetilpo atėjusieji pagerbti iškilų muziką, karį, Lietuvos patriotą, bajorą Petrą Juodelę su 90-uoju gimtadieniu. Plačiau
2014-06-23
Stasys Urbonas dirbo M. K. Čiurlionio name-muziejuje direktoriumi. Visada turėjo puikių idėjų, įkvėpimo ateities veikloje. Žmogus degė energijos kibirkštėlėm ir ieškojo naujų sprendimų, švietimo idėjų ir darbų. Buvo aukštos kultūros, išsilavinęs žmogus, puikus pasakotojas ir savo srities žinovas. Jo domėjimasis neblėso einant metams, apimant daugybę veiklos sferų: leidybą, knygų prezentaciją, naujų knygų leidybą Lietuvoje, jaunų ir pagyvenusių talentų koncertai, teatro spektaklių premjeros ir daugybė kitų dalykų. Plačiau
2014-06-13
XX amžiaus Lietuvos gyvenimo lūžių atodangoje negandos susitelkė į 1941 m. birželio 14 d. tremtį. Nors praeitis tolsta, bet praėjusio laiko palikti pėdsakai ypač ryškūs artimųjų likimo atgarsiuose. Plačiau
2014-05-26
Ježio Giedroico (Jerzy Giedroyc) vardu pavadintas Lietuvos ir Lenkijos intelektualų forumas Vilniuje įteikė pirmąsias garbingas Ježio Giedroico premijas dviem iškiliems Lenkijos intelektualams - istorikui, eseistui, žurnalistui Adamui Michnikui ir Krokuvos Jogailaičių universiteto profesoriui Bogdanui Šlachtai (Szlachta). Plačiau
2014-05-25
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus Antano Petrausko 2006 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. –V-14 paskelbta, kad TMID prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigia kasmetinė Stanislovo Rapolionio premiją. Jos teikimo tikslas skatinti mokytojų, kultūros ir meno veikėjų literatūrinę veiklą, tautinį ugdymą, istorinės praeities studijavimą Rytų Lietuvoje, etninėse žemėse, užsienio lietuvių gyvenamosiose vietos“. Plačiau
2014-05-13
Gegužės 14 dieną sukaks 140 metų, kai Šiaulių apskrityje, Šiaulėnų parapijoje, Notiniškių kaime gimė garsus lietuvių pedagogas, dramaturgas, publicistas-varpininkas, matematikos vadovėlių autorius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, aktyvus visuomenės ir kultūros veikėjas Marcelinas Šikšnys-Šiaulėniškis-Emša (1874–1970). Plačiau
2014-04-14
Nepelnytai primirštas menininkės likimas. Vasario 17 d. dainininkei, operos režisierei, pedagogei Vladai Mokštaitei (1924–2004) būtų sukakę 90 metų. Plačiau
2014-04-07
2014 m. kovo 27–28 d. Lietuvos Kultūros tyrimų institute vyko Lietuvos mokslo istorijai ir filosofijai skirta konferencija „Scientia et historia – 2014“. Konferencijos rengėjai Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacija, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų  bendrija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir Lietuvos mokslų akademijos mokslininkų rūmai. Plačiau
2014-03-26
Kovo 30 d., sekmadienį,15 val. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas apdovanos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus. Seimo valdybos sprendimu įsteigtas apdovanojimas, šiemet teikiamas trečią kartą, skiriamas už darbą Valstybės labui ir jos gerovei, pozityvių idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą. Kandidatų vertinimo komisija slaptu balsavimu nusprendė, kad 2014 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ ir vardiniu medalio liudijimu bus apdovanoti 25 laureatai – po penkis iš kiekvienos kategorijos: Plačiau
2014-02-28
Paskutinis skambutis 34-iems Molėtų gimnazijos abiturientams nuskambėjo graudžia gaida. Gražų paskutiniais nepriklausomos Lietuvos metais statytą dviaukštį prižiūrintis ir ilgus metus pamokas varpeliu skelbęs sargas Levukas Bukauskas irgi spaudė rankas mokyklą ir jį paliekantiems. Abiturientų tėvai, broliai ir visi didžiavosi Molėtuose jau ketvirtą, 1949 –ųjų metų laidą išleidžiančia Gimnazija. Plačiau
2014-02-24
1953 metų ruduo Broniaus Kačkaus gyvenime buvo lemtingas. Rugpjūčio pabaigoje, turėdamas Kauno Politechnikos Instituto diplomą, su lagaminėliu, kuriame tilpo visas jaunuolio turtas, kupinas entuziazmo pagal paskyrimą atvyko į Panevėžio cukraus fabriką. „Miestas mane sutiko svetingiau nei praėjusią žiemą, kai į tą patį fabriką atvažiavau priešdiplominei praktikai. Plačiau
2014-02-17
Atsimintini muzikiniai Vydūno leidiniai: „Lietuvos varpeliai“ išleisti 1909 m. ir „Giesmės“, išleistos 1932 metais. Ypač atsimintini „Lietuvos varpeliai“, nes čia daug kas Vydūno. Plačiau
2014-02-17
Petrui Zablockui – 100, tai yra šimtas metų kai gimė Smaliečių kaimo ūkininko šeimoje sūnus, kurį pakrikštijo Petru. Kai poeto Kazio Binkio kišenėje tilpo 100 pavasarių, tai Petro Zablocko šimtmetis pažymėtas ėjimu per rugienas, gražiomis sekmadienių prieklėčių akimirkomis, rūsčiu Uralo veidu, pavargusių obelų žydėjimu, sprangia mokytojo duona, laisvės troškuliu, tikėjimu, kad laisvė duota žmogui būti žmogumi. Plačiau
2014-02-11
Antanas Strazdas (1763-1833) – vienas pirmųjų lietuviškai rašiusių poetų. Tiksli A.Strazdo gimimo vieta Kriaunių parapijoje, Rokiškio rajone nėra nustatyta, manoma, kad tai buvęs Astravo palivarkas (dabar – Margėnų kaimo teritorija). Jis buvo išsilavinęs,  1789 m. įšventintas į kunigus, ėjo vikaro  arba filialisto pareigas daugelyje šiaurės  rytų Lietuvos parapijų: Karsakiškio, Kupiškio, Kupreliškio, Pandėlio, Subačiaus, Šimonių, kol visam laikui apsistojo Kamajuose. Čia mirė ir buvo palaidotas. Plačiau
2014-02-11
Tada aš išsirašiau iš jo dar porą egzempliorių ir įteikiau vieną jų leidžiamam Klaipėdoje vokiečių kalba, bet lietuviškosios pakraipos, laikraščio „Baltischer Beobachter“ redaktoriui paminėti bei recenzuoti. Minėtas redaktorius buvo man asmeniškai pažįstamas. Atsiliepimas buvo puikus. Norėjosi plačiau šį veikalą pagarsinti. Plačiau
2014-02-07
Kartą uždaviau Vydūnui klausimą: kas iš mokslininkų yra pripažinęs, kad lietuvių kalba yra seniausia, gražiausia ir turtingiausia Europos kalbų? Vydūnas pagalvojęs išsitarė, kad tai esą pripažinęs akademikas Schleicheris. Plačiau
2014-02-07
Sovietmečiu, Brežnevo iki beprotybės gyrimo ir Alos Pugačiovos klestėjimo metu, klajojo anekdotas: 2150 metais istorijos profesorius duoda pavedimą studentui: „Paieškokite archyve, ar Pugačiovos laikais buvo toks šalies vadovas Brežnevas“. Anekdotas tinka Akmenės rajone dirbusiai ir visoje Lietuvoje pagarsėjusiai Liaudies teatro režisierei Stasei Niūniavaitei. Kas beprisimena to meto rajono pirmuosius sekretorius, vykdomųjų komitetų pirmininkus, net Socialistinio darbo didvyrius? Plačiau
2014-02-04
Sunkiai tada besirišo mūsų kalba. Apgailestavome abu. Tų koncertų programą sudarė ko ne išimtinai giesmės – raudos, giedotos Martą Raišukytę laidojant. Ir ten buvo pagerbtas M. Raišukytės atminimas. Plačiau